Parengta pagal The Wall Street Journal
Rusijos įsiveržimas į NATO ir ES šalis tapo labiau tikėtinas dėl įtampos Europoje, mano daugelis Europos saugumo ir politikos lyderių. Kaip rašo The Wall Street Journal, anksčiau buvo manoma, kad Rusija negalės kelti grėsmės NATO iki 2029 metų. Dabar vis labiau sutariama, kad tokia krizė gali kilti gerokai anksčiau – dar prieš tai, kai Europa bus pasirengusi duoti atkirtį.
„Mūsų vertinimu, Rusija per metus galėtų perkelti didelius kariuomenės kontingentus“, – interviu sakė Nyderlandų gynybos ministras Rubenas Brekelmansas. „Matome, kad jie jau didina savo strategines atsargas ir plečia savo buvimą bei resursus palei NATO sienas.“
Tuo pat metu WSJ pažymi, kad akivaizdžiausi Rusijos taikiniai yra šalys, kurios kadaise priklausė SSRS – Lietuva, Latvija ir Estija. NATO karinių planuotojų taip pat neramina galimi Rusijos planai dėl Švedijos, Suomijos ir Danijos salų Baltijos jūroje, Lenkijos dalių, taip pat Norvegijos ir Suomijos šiaurės bei smūgių kampanija prieš Europos strateginę infrastruktūrą Vakaruose – net iki Nyderlandų Roterdamo uosto.
KARINĖS PRATYBOS ATSKLEIDĖ EUROPOS PAŽEIDŽIAMUMĄ
Gruodį Vokietijos laikraštis Die Welt kartu su Vokietijos ginkluotųjų pajėgų Helmunto Šmidto universiteto Karinių žaidimų centru surengė pratybas, imituojančias Rusijos įsiveržimą į Lietuvą. Pratybose dalyvavo 16 buvusių aukšto rango Vokietijos ir NATO pareigūnų, įstatymų leidėjų bei žinomų saugumo ekspertų, kurie suvaidino scenarijų, besivystantį 2026 m. spalį.
Per pratybas Rusija pasinaudojo tariamos humanitarinės krizės pretekstu Rusijos eksklave Kaliningrade, kad užimtų Lietuvos miestą Marijampolę – vieną strategiškai svarbiausių transporto mazgų Europoje. Rusijos teiginiai, kad įsiveržimas esą yra humanitarinė misija, pasirodė pakankami, kad JAV atsisakytų taikyti NATO 5-ąjį straipsnį, numatantį sąjungininkų pagalbą. Vokietija parodė neryžtingumą, o Lenkija, nors ir mobilizavo pajėgas, jų nepermetė per sieną į Lietuvą. Vokietijos brigada, jau dislokuota Lietuvoje, nesikišo, iš dalies todėl, kad Rusija naudojo bepiločius orlaivius minoms įrengti keliuose, vedančiuose nuo jos bazės.
„Atgrasymas priklauso ne tik nuo pajėgumų, bet ir nuo to, ką priešininkas galvoja apie mūsų valią. Karinių žaidimų metu mano „rusiški kolegos“ ir aš žinojome: Vokietija dvejos. To pakako pergalei“, – sakė Vienos karinis analitikas Franzas-Stefanas Gady, suvaidinęs Rusijos Generalinio štabo viršininką.
Dėl to pratybose, be JAV vadovavimo, Rusijai pavyko per kelias dienas pasiekti pergalę – pakirsti pasitikėjimą NATO ir įtvirtinti dominavimą Baltijos šalyse, turint vos 15 000 karių kontingentą.
PUTINAS NELAUKS, KOL EUROPIEČIAI BUS PASIRENGĘ
Realiame gyvenime Lietuva ir kiti sąjungininkai gautų pakankamai žvalgybinės informacijos įspėjimų, kad išvengtų tokio scenarijaus, teigė Lietuvos gynybos štabo viršininkas kontradmirolas Gedrius Premeneckas. Net ir be sąjungininkų pačios Lietuvos ginkluotosios pajėgos – 17 000 taikos metu ir 58 000 po skubios mobilizacijos – galėtų susidoroti su ribota grėsme Marijampolei, sakė jis. Pasak jo, ir pati Rusija turėtų įvertinti didelę kainą: „Rusijai Kaliningrado išlaikymas taptų dilema, ir jei Rusija pradėtų ką nors daryti, NATO turi labai aiškiai pasakyti, kad tokiu atveju ji prarastų Kaliningradą.“
Kai kurie Europos pareigūnai ir saugumo analitikai taip pat teigia, kad net ir be susitarimo dėl Ukrainos Rusijos kariuomenė galėtų akimirksniu atlaisvinti iki 200 000 mūšiuose užgrūdintų karių, tiesiog pereidama nuo puolamųjų operacijų prie fronto linijos laikymo. Tai daugiau karių, nei Putinas panaudojo pradiniam plataus masto įsiveržimui į Ukrainą 2022 metais.
„Jei tikslas – parodyti, kad NATO 5-asis straipsnis neveikia, ir suskaldyti europiečius, tam reikia valios, o ne itin didelių karinių pajėgumų. Kam Putinui laukti, kol europiečiai bus pasirengę?“ – pažymi buvęs aukšto rango Vokietijos gynybos pareigūnas Niko Lange.
Kaip nurodo WSJ, Rusija greičiausiai nebandytų kariauti prieš NATO išsekimo karo, panašaus į tą, kurį ji vykdo Ukrainoje.
„Užsitęsęs karas Rusijai būtų pražūtingas, nes mes ją pranoktume gamybos ir mobilizacijos srityse. Todėl, jei jie ir ketintų ką nors daryti, jie norėtų tai padaryti ankstyvoje stadijoje, kad užimtų palankias pozicijas, kurias vėliau galėtų lengvai apginti“, – sakė Norvegijos pulkininkas leitenantas Amundas Osflatenas.
