AFP-BNS

Ukrainos ir Rusijos derybininkai trečiadienį Ženevoje turėtų atnaujinti antrąjį JAV tarpininkaujamų taikos derybų ratą, Vašingtono vyriausiajam pasiuntiniui išreiškus viltį, kad yra artėjama prie kruviniausio ginkluoto konflikto Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos.

Šios derybos yra naujausias diplomatinis bandymas sustabdyti kovas, per kurias žuvo šimtai tūkstančių žmonių, milijonai gyventojų buvo priversti palikti savo namus, o rytinė ir pietinė Ukrainos dalys buvo nuniokotos.

Jungtinės Valstijos siekė užbaigti beveik ketverius metus trunkantį karą, tačiau Maskva ir Kyjivas vis dar nesutaria dėl pagrindinio teritorijų klausimo.

Du ankstesni derybų ratai Abu Dabyje proveržio nedavė.

Tačiau JAV pasiuntinys Steve’as Witkoffas (Stivas Vitkofas), derybose atstovaujantis prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) administracijai, pareiškė, kad Ukrainos ir Rusijos derybos „paskatino reikšmingą pažangą“ Vašingtono vadovaujamose pastangose ​​nutraukti karą Ukrainoje.

„Prezidento Trumpo sėkmė suvienijant abi šio karo puses lėmė reikšmingą pažangą“, – socialiniame tinkle „X“ parašė jis, nepateikdamas išsamesnės informacijos.

Abi šalys susitarė informuoti savo atitinkamus lyderius ir toliau siekti susitarimo“, – pridūrė jis.

Naujausios derybos buvo „labai įtemptos“, naujienų agentūrai AFP pareiškė Rusijos delegacijai artimas šaltinis.

„Truko šešias valandas. Dabar jos baigtos“, – žurnalistams sakė šaltinis, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo vakariniame kreipimesi į tautą pareiškė esąs pasirengęs „greitai žengti link vertingo susitarimo, kuris užbaigtų karą“, tačiau suabejojo, ar Rusija rimtai ketina siekti taikos.

„Ko jie nori?“ – pridūrė jis, kaltindamas juos teikiant pirmenybę raketų smūgiams, o ne „tikrai diplomatijai“.

Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą 2022 metų vasarį, per kurią su žemėmis sulyginti ištisi miestai.

Menkos viltys dėl proveržio

Kremlius vyriausiuoju derybininku Ženevoje paskyrė ultranacionalistinių pažiūrų buvusį kultūros ministrą Vladimirą Medinskį.

Kyjivui atstovauja Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Rustemas Umerovas, nurodęs, kad derybos bus tęsiamos trečiadienį.

Jis padėkojo Vašingtonui už tarpininkavimą ir teigė informavęs Europos sąjungininkus apie pirmojo derybų rato rezultatus, kuriuose, jo teigimu, daugiausia dėmesio skirta „praktiniams klausimams ir galimų konflikto sprendimų mechanizmui“.

„Baigiau atskirą susitikimą su Jungtinių Valstijų ir Europos partnerių – Prancūzijos, Britanijos, Vokietijos, Italijos ir Šveicarijos – atstovais“, – platformoje „Telegram“ parašė jis.

„Aptarėme šiandien vykusio derybų rato rezultatus ir suderinome savo požiūrius dėl tolesnių veiksmų“, – pridūrė jis.

V. Zelenskis ne kartą išreiškė nusivylimą, kad jo šalies reikalaujama daryti neproporcingai didelius kompromisus, palyginti su Rusija.

D. Trumpas pirmadienį spaudė Ukrainą sudaryti susitarimą, sakydamas „Ukrainai geriau jau kuo greičiau sėsti prie derybų stalo“.

V. Zelenskis naujienų portalui „Axios“ sakė, kad D. Trumpo raginimai Ukrainai sudaryti susitarimą yra nesąžiningi, ir pridūrė, kad ilgalaikė taika nebus pasiekta, jei pergalė bus tiesiog atiduota Rusijai.

„Tikiuosi, kad tai tik jo taktika, o ne sprendimas“, – sakė V. Zelenskis.

Viltys dėl proveržio išlieka menkos.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas žurnalistams sakė, kad pirmąją derybų dieną jokių svarbių naujienų nesitikima.

Ukraina kaltina Rusiją kenkiant taikos pastangoms

Dar prieš prasidedant deryboms, Ukraina apkaltino Rusiją kenkiant taikos pastangoms.

Ukrainos oro pajėgos pranešė, kad Rusija naktį iš pirmadienio į antradienį paleido 29 raketas ir 396 dronus per atakas, per kurias, pareigūnų teigimu, žuvo keturi žmonės ir dešimtims tūkstančių žmonių Pietų Ukrainoje buvo nutrauktas elektros tiekimas.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas antradienio vakarą pranešė, kad Rusija į jos teritoriją paleido 28 raketas ir 109 valdomas aviacijos bombas.

„Mastas, kuriuo Rusija nepaiso taikos pastangų: masinis raketų ir dronų smūgis prieš Ukrainą prieš pat naują derybų etapą Ženevoje“, – socialiniuose tinkluose rašė užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.

Rusija savo ruožtu teigia naktį į antradienį atremusi daugiau nei 150 dronų atakų, daugiausiai virš pietinių sričių ir Krymo pusiasalio, kurį Kremlius aneksavo 2014 metais.

Rusija yra okupavusi maždaug penktadalį Ukrainos, įskaitant 2014 metais aneksuotą Krymą ir teritorijas, kurias Maskvos remiami separatistai buvo užėmę iki 2022-ųjų.

Ji siekia visiškos Ukrainos rytinės Donecko srities kontrolės ir pagrasino užimti ją jėga, jei derybos žlugs.

Tačiau Kyjivas atmetė šį reikalavimą, kuris būtų politiškai ir kariškai sudėtingas, ir leido suprasti, kad nepasirašys sutarties be tvirtų saugumo garantijų, kurios atgrasytų Rusiją nuo pakartotinio įsiveržimo.

Rusija jau kelis mėnesius pamažu užima teritoriją palei išsiplėtusią fronto liniją.

Tačiau karo metu ekonomika sulėtėja, augimas stagnuoja, o biudžeto deficitas sparčiai auga, nes dėl sankcijų Rusijos pajamos už naftą ir dujas smuko iki žemiausio lygio per penkerius metus.