Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Kauno paveikslų galerijoje, K. Donelaičio g. 16, Kaune, sausio 11 d., ketvirtadienį, 17 val. kviečiame į parodos „ŽMONIŲ MUZIEJAUS MANIFESTAS“ atidarymą.
Šis kolektyvinis manifestas kviečia pradėti pokalbį apie NAUJĄ MUZIEJŲ – saugantį Lietuvos pramonės atmintį ir pasakojantį industrinės bendruomenės darbo ir gyvenimo istorijas, muziejų, jungiantį skirtingas žmonių kartas ir kviečiantį diskutuoti apie demokratijos ateitį.
Žmonių muziejaus manifesto idėja išaugo iš bendruomenių platformos „Mažosios istorijos“ parodų ciklo „Didžioji pramonė“, rengiamo nuo 2017 metų. Parodos siekė stumtelėti pramonės atmintį iš istorijos paraštės, sugrąžinti industrinės bendruomenės liudijimus ir kultūrą į kolektyvinės atminties žemėlapį bei tapti megafonu žmonių balsams.
Žmonių muziejaus manifestą sudaro buvusių Kauno pramonės darbuotojų bei jaunosios kartos tyrėjų ir aktyvistų atsakymai į du klausimus: kodėl reikia išsaugoti pramonės atmintį ir kaip tai padaryti. Manifesto sakiniai užrašyti 2023 m. vasario 10 d. Kauno paveikslų galerijoje, „Didžiosios pramonės sueigos“ metu, 2023 m. gegužės 1 d. Kauno menininkų namuose ir 2023 m. birželio 16 d. Vilniuje, Nacionalinėje dailės galerijoje vykusios konferencijos „Kultūra ir emancipacija“ metu.
Parodoje – ne tik erdvinis tekstų manifestas, bet ir keli kertiniai būsimojo muziejaus eksponatai, išsaugoti Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus fonduose bei Lietuvos žmonių spintose: nuo auksu blizgančios prieškarinės Broniaus Pundziaus skulptūros „Pramonės personifikacija“ iki „Laisvės palto“, pasiūto Vilniaus modelių namuose 1990-ųjų vasarį; nuo įspūdingo Stasio Ušinsko vitražo „Studentai praktikoje“ iki šiuolaikinių savadarbių plakatų iš Gegužės 1-osios profesinės sąjungos organizuotų streikų.
Europoje muziejai, skirti industrinės visuomenės ir demokratijos istorijai, gyvuoja daugiau nei 50 metų ir vadinami darbo muziejais. Ištisas tokių muziejų tinklas sukurtas Danijoje, Švedijoje, Suomijoje, Vokietijoje, net artimiausi mūsų kaimynai Lenkijoje ir Estijoje turi puikių pavyzdžių. Lietuvoje pramonės istorija siejama su nepatogias prisiminimais – industrializacijos kulminacija sutapo su sovietų okupacija, o laukinės privatizacijos istorijos nepuošė nepriklausomybės. Tad susijusių prisiminimai buvo išsižadėta, jie buvo išbraukti. Tai – atminties spraga.
Kviečiame palaikyti šią spragą užpildančio Žmonių muziejaus idėją ir drąsiai kurti jį papildant manifestą savo sakiniais – lankytojų užrašyti sakiniai bus renkami parodoje iki vasario 11 d.
Parodos kuratorė – Auksė Petrulienė
Parodos bendradarbiai – „Drobės“, „Inkaro“, Kauno popieriaus fabriko ir Kauno radijo gamyklos bendruomenės
Parodos grafinis dizainas – Julija Tolvaišytė-Leonavičienė
Paroda veiks: 2024 11 11 – 2024 02 11
