BNS

Baltijos jūroje šprotų žvejybos kvota Lietuvos žvejams kitąmet augs 45 proc. iki 10,1 tūkst. tonų, o centrinės Baltijos jūros dalies strimelių kvota – 15 proc. iki 2,8 tūkst. tonų.

Be to, žvejams mėgėjams išlaikyta galimybė žvejoti lašišas Baltijos jūroje iki šiol galiojančiomis sąlygomis. Dėl to sutarta ES Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje, antradienį pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM).

„Pasiekti žvejybos kvotų rezultatai yra teisingi ir teisėti, atitinka tiek geriausias mokslines rekomendacijas, tiek sektoriaus interesus, įdėjome nemažai pastangų šiam balansui pasiekti“, – pranešime teigė ministras Andrius Palionis.

Jis pažymėjo, kad pernai Lietuvai buvo nustatytos istoriškai mažiausios žvejybos galimybės, kurios buvo nepakankamos šalies laivyno gyvybingumui palaikyti.

„Mūsų svarbiausias tikslas – Baltijos jūros žvejybos laivyno išlikimas, ekonominio gyvybingumo išlaikymas, o tam reikalingos ženkliai didesnės pelaginių rūšių strimelių ir šprotų žvejybos galimybės. Perdėtai atsargus Europos Komisijos pasiūlymas mums yra nepriimtinas“, – taryboje kalbėjo ministras.

A. Palionis pabrėžė ir būtinybę skirti deramą dėmesį destruktyviai Rusijos žvejybai Baltijos jūroje: „Taip pat raginame imtis priemonių ir užkirsti kelią netvarių žuvininkystės produktų importui iš agresorės šalies į ES rinką“.

ES ministrai, be kita ko, aptarė ES bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) ateitį po 2027 metų. Pasak A. Palionio, BŽŪP turi išlikti savarankiška ES politika, kurios finansavimas negali būti mažinamas.

ŽŪM teigimu, Lietuva siūlo visiškai atsisakyti socialinių paramos sąlygų ūkininkams darbdaviams, norintiems gauti tiesiogines išmokas.

Be to, Lietuvai susirūpinimą kelia blogėjanti situacija tarptautinėse pieno rinkose, taip pat padidėjęs ūkinių gyvūnų ligų protrūkių aktyvumas.