BNS

Lietuvos žydų kultūros ir tapatybės muziejuje trečiadienį vyks ketvirtasis Chanukos vakaras, kurio metu bus pristatomas Vilniaus Didžiosios sinagogos maketas, atkuriantis kadaise stovėjusį žydų sakralinį pastatą miesto centre.

Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus teigimu, maketas leis pamatyti sinagogos architektūrinę visumą, kadangi šiandien yra išlikę tik jos rūsių ir grindų fragmentai.

„Tai unikali proga pažinti maldos namus, kurių nebėra, ir iš arčiau susitikti su istorija, kurios atmintį dabar saugo tik išlikę archeologiniai objektai ir meno kūriniai“, – teigia renginio organizatoriai.

Maketą renginio metu pristatys jo kūrimo idėjos puoselėtoja Anna Avidan, kuri papasakos, kodėl šis maketas buvo kuriamas, kokie atradimai ir iššūkiai lydėjo procesą.

Taip pat savo žiniomis pasidalins Nacionalinės bibliotekos Judaikos tyrimų centro vadovė Lara Lempertienė, kuri papasakos apie Didžiąją sinagogą kaip vietą, kurioje telkėsi žydų bendruomenės socialinis gyvenimas.

Maketas bus eksponuojamas šalia vertingiausių muziejaus objektų – Vilniaus Didžiosios sinagogos reliktų, kuriuos papildo ir istoriniai kantorinio giedojimo tradicijos įrašai.

Renginio metu bus galima gyvai išgirsti kantorių Šmuelį Jatomą giedant Chanukos giesmę, taip pat bus įžiebta chanukija, kurioje suspindės keturios šventinės žvakės.

Kaip rašė BNS, Vilniaus Didžiosios sinagogos ir Mikvės pastatų pamatai aptikti 2011 metais, vykdant archeologinius tyrimus.

2020 metais Vyriausybė Vilniaus Didžiosios sinagogos ir Mikvės pastatus perdavė Geros valios fondui kaip kompensaciją už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą.

Siekiant užtikrinti galimybę Geros valios fondui perimti sklypą ir inicijuoti jo tvarkymą, savivaldybė pritarė Kultūros paveldo departamento siūlymui – keisti sklypo Žydų gatvėje paskirtį į visuomeninės paskirties teritoriją tik po to, kai bus nugriautas dabartinis pastatas – vaikų darželis, ir iki galo atlikti archeologiniai tyrimai.

Didžioji Vilniaus sinagoga kasinėjimų vietoje pastatyta 1633 metais gavus karaliaus Vladislavo IV Vazos privilegiją Vilniuje įkurti žydų kvartalą ir ten pastatyti mūrinę sinagogą.

Vėliau aplink sinagogą pradėjo formuotis Šulhoifas – sinagogos kiemas su religinės, ritualinės ir edukacinės funkcijos pastatais.

Antrojo pasaulinio karo metais visas kvartalas smarkiai nukentėjo. Didžiosios sinagogos pastatas Vilniuje galutinai nugriautas 1955–1957 metais, o virš griuvėsių pastatytas vaikų darželis.