Tie2.lt
Amedeo Modigliani – žymus italų dailininkas ir skulptorius, gimė 1884 metų liepos 12 dieną Italijoje, Livorno mieste. Jis buvo jauniausias iš keturių vaikų. Tėvas Flaminio Modigliani buvo kalnakasybos inžinierius. Motina Eugenia Modigliani (Eugénie Garsin) buvo kilusi iš Prancūzijos Marselio miesto. Šeima priklausė sekuliariųjų žydų vidurinei klasei, vertėsi metalų, medienos ir anglių prekyba. Amedeo gimimo metu šeimos verslas bankrutavo. Manoma, kad kūdikio gimimas išgelbėjo Modigliani šeimos turtą nuo kreditorių (tuo metu buvo draudžiama konfiskuoti turtą iš šeimų, turinčių mažamečių vaikų). Motina atidarė mokyklą ir užsiėmė prancūzų kalbos mokymu ir vertimais. Jai padėjo Modigliani vyresniosios seserys.
1898 m. Amedeo pradėjo mokintis to meto geriausio Livorno dailininko Guglielmo Micheli studijoje. Joje jis susipažino su XIX a. Italijos dailės madomis, studijavo renesanso dailės pavyzdžius. Būsimą dailininko gyvenimą tuo metu pradėjo temdyti šešėlis – pirmieji tuberkuliozės požymiai. 1901 m. žiemą Amedėjas lankėsi Romoje, Neapolyje, Kapryje. Susipažino su Domenico Morelli, Giovanni Boldini kūryba. Šių menininkų įtaka jaučiama kai kuriuose A. Modigliani darbuose. 1902 m. grįžęs į Florenciją Amedėjas įstojo į Laisvąją nuogo kūno dailės mokyklą, kurioje dėstė Giovanni Fattori. Jis lankėsi muziejuose, studijavo natūros piešimą, itin vertino renesanso meną.
1903 m. Amedeo nuvyko į Veneciją, įstojo į Vaizduojamojo meno institutą. 1903 ir 1905 m. Venecijos bienalėse Modigliani susipažino su tuo metu vykstančiais Europos moderniojo meno judėjimais. Venecijoje jis atrado impresionistų, simbolistų ir O. Rodeno kūrybą. Greičiausiai tai jį paskatino vykti į to meto pasaulio meno sostinę – Paryžių, kur įsitraukė į bohemos dailės sceną.
1906 metais su motinos duota menka pinigų suma Modigliani, atvykęs į Paryžių, apsistojo Monmartre. Čia jis visapusiškai lavinosi, lankėsi muziejuose, įstojo į vietos italų dailės mokyklą Académie Colarossi, išsinuomojo dailės studiją. Iš pradžių Modigliani bandė gyventi kaip pasiturinčios šeimos sūnus, tačiau pasibaigus pinigams jo gyvenimas tapo labai skurdus. Liudijama, kad jis beveik nuolat dėvėdavo darbininko drabužius, buvo įjunkęs į alkoholį, neatsisakydavo hašišo, kurį greičiausiai pradėjo vartoti Venecijoje.
Gyvenimas Modigliani suvedė su visa grietinėle išskirtinių Paryžiaus menininkų, tarp kurių dailininkai Morisas Utrilo, Pablas Pikasas, Chaimas Sutinas, poetas Maksas Žakobas. Modigliani susipažino iš arti su naujausiais moderniosios dailės judėjimais. Legenda sako, kad jis sunaikino visus savo atsivežtus piešinius iš Italijos, kuriuos sukūrė pagal renesanso praeities meistrų pavyzdžius. Tačiau Paryžius nelaukė menininko išskėstomis rankomis. Mieste, kuriame vienu metu dirbo kelios dešimtys tūkstančių dailininkų, buvo ypač sunku prasimušti ir surasti savo paveikslų rinką. Prasidėjo dailininko kraustymasis iš vienos vietos į kitą, skolos už nuomą, besaikis alkoholizmas ir narkotikų vartojimas. Tuo Modigliani slėpė, o gal bėgo nuo tiesos – tuberkuliozės, kuria jis sirgo, ir kuri buvo mirtina, nes tuo metu neišgydoma.
1909 metais Modigliani grįžo namo į Livorną, susirgęs ir pavargęs nuo savo laukinio gyvenimo būdo. Tačiau netrukus jis ir vėl grįžo į Paryžių. Šį kartą išsinuomojo studiją Monparnase. Iš pradžių jis save laikė skulptoriumi, o ne tapytoju ir ypač buvo paskatintas tęsti veiklą, kai Paulas Guillaume’as, ambicingas jaunas meno prekiautojas, susidomėjo jo darbais ir supažindino jį su skulptoriumi Constantinu Brâncuși. Vienerius metus jis buvo Konstantino Brâncuși mokinys. Nors daug Modigliani skulptūrų buvo eksponuojamos 1912 metais Salon d’Automne, vėliau jis atsisakė skulptūrų ir susitelkė tik į tapybą. Šį žingsnį nulėmė sunkumai įsigyti medžiagos skulptūroms (dėl karo pradžios ir fizinio Modigliani nusilpimo).
Nors A. Modigliani gyvenime buvo daug sunkumų, tarp jų finansinių ir sveikatos, tačiau tai nesutrukdė kūrėjui tobulinti savo menininko įgūdžius.
Ir šiandien Modigliani atpažįstamas dėl savo stilistikos – jis dažnai naudojo ilgus, ištemptus veido bruožus, išreikšdavo savo tapomus subjektus elegantiškai ir stilistiškai. Jo paveiksluose dažnai matome paprastus, bet grakščius, be nereikalingų detalių kūnus. Skulptūroje jis taip pat eksperimentavo su ištempimais ir geometrinėmis formomis.
Vis dėlto, A. Modigliani kūryba nebuvo plačiai pripažinta jam esant gyvam, tačiau po mirties jo darbai tapo vis populiaresni ir įgijo tarptautinį vertinimą.
Amedeo Modigliani sukūrė daugybę įspūdingų paveikslų ir skulptūrų, kurie tapo jo nepriklausomos ir unikalios meno kalbos išraiška. Keli iš jo žymiausių darbų: “Sedenta Nu” (1917), “Portretas Jeanne Hébuterne” (1919), “Brūzguotoji Afrikietė” (1916), “Jeanne Hébuterne su žalvarine kaklojuoste” (1917).
Modigliani skulptūra “Caryatid” (1913) yra vienas iš jo įdomiausių skulptūrinių kūrinių, kuriame išryškinamos elegantiškos figūros.
2010 m. birželį Modigliani’s Tête, kalkakmenyje išraižyta moters galva, tapo trečia brangiausiai kada nors parduota skulptūra.
Šie darbai tik keli iš daugelio, kurie tapo Modigliani menininko gyvenimo ir kūrybos išskirtinumu. Kiekvienas jo darbas atskleidžia jo individualų stilių ir gyvenimo filosofiją.
A. Modigliani mirė 1920 metais sulaukęs tik 37 metų dėl tuberkuliozės. Tačiau jo kūrybinis palikimas išliko iki šių dienų. Jis tapo vienu iš XX a. pradžios svarbiausių dailininkų. Jo kūryba, nepaisant trumpo gyvenimo, ir šiandien įkvepia daugelį menininkų visame pasaulyje ir lišieka labai vertinama.
Šiuo metu Amedeo Modigliani darbai gali būti rasti įvairiose pasaulio meno galerijose ir muziejuose. Kai kurie iš jo garsiausių paveikslų ir skulptūrų gali būti eksponuojami šiose institucijose: Paryžius, Prancūzija: Daugelį Modigliani darbų galima rasti Paryžiuje, ypač Luvro muziejuje, Paryžiaus modernaus meno muziejuje (Musée d’Art Moderne de la Ville de Paris) ir Pompidou centre. Niujorkas, JAV: Daugybė Modigliani darbų yra eksponuojami Niujorko meno galerijose, pavyzdžiui, Metropolitan meno muziejuje (The Metropolitan Museum of Art) ir Modernaus meno muziejuje (Museum of Modern Art – MoMA). Londonas, Jungtinė Karalystė: Londone Modigliani darbų galima rasti Nacionalinėje dailės galerijoje (National Gallery) ir Tate moderniame meno muziejuje (Tate Modern). Kitos didelės pasaulio meno institucijos: Daugelis didelių meno muziejų visame pasaulyje turi Modigliani darbus. Tai gali būti Tokijo Nacionalinis dailės muziejus ir kiti. Daugelyje muziejų ar galerijų, kuriuose galima rasti A. Modigliani darbų, galima rasti ir virtualius turus.
Modigliani paliko nepaprastą kultūrinį paveldą, kuris žadina susidomėjimą ne tik profesionaliame meno pasaulyje, bet ir tarp įvairios auditorijos. Nors jo kūrybai įtakos padarė daugybė menininkų, tačiau išgarsėjęs savo unikaliu stiliumi A. Modigliani neabejotinai yra vienas svarbiausių meno istorijos asmenybių. Modigliani prisidėjo prie modernaus meno raidos, sujungdamas tradicinio ir moderniojo meno formas. Jo paveikslai ir skulptūros iki šiol yra vertinamos dėl išskirtinio stiliaus, kurį galima apibūdinti kaip elegantišką ir paslaptingą.
