Kino kultūros sklaidos paraiškų ekspertas kuria turinį leidiniui, kuriam tik prieš mėnesį būdamas ekspertu skyrė finansinę paramą? O vienas didžiausių valstybės paramos kino gamybai gavėjų turi atstovus kino ekspertų projektų vertinimo komisijose? Deja, tokia realybė šiandien vis dar įmanoma kino industrijos kuluaruose. Tai, kad kino projektų vertintojai ir valstybės paramos gavėjai itin susiję, pažymėjo ir Specialiųjų tyrimų tarnyba prieš metus atlikusi valstybės lėšų, skiriamų kino projektų skaidrumo vertinimą. Kita vertus, ar įmanoma užtikrinti ekspertų nešališkumą tokioje mažoje industrijoje? 

2023 spalio mėnesį paviešintoje ataskaitoje, Specialiųjų tyrimų tarnyba, teigė, kad atlikus 2019-2021 Lietuvos kino centro (toliau – LKC) projektų vertinimą, buvo nustatyta, kad skirstant lėšas trūksta skaidrumo. Nustatyti atvejai, kai ekspertų komisijos nariai vertino galimai susijusių subjektų kino projektų paraiškas ir rekomendavo juos finansuoti. STT savo tyrime pažymėjo, kad ,,susidaro situacija, kai didžiąją dalį sąrašų, iš kurių sudaromos ekspertų komisijos, sudaro tie patys kandidatai, kurie kartu taip pat yra kino meno kūrėjai ar filmų gamintojai, ir patys ar jų vadovaujami juridiniai asmenys yra pretendentai gauti valstybinį finansavimą iš LKC.“

Portalo Tie2.lt atliktame tyrime nustatyta, kad bent vienas 2023-2024 kino sklaidos ekspertų komisijoje buvęs ekspertas vėliau bendradarbiavo (galimai atlygintinai) su leidiniu, kuriam skiriant finansavimą buvo ekspertų komisijos nariu, o filmų gamybos komisijos narys skyrė paramą prodiuseriui, su kuriuo bendradarbiauja kitame savo filmo kūrime. Be to, įvertinus ketverių metų kino finansavimo atasakaitas (2019-2023), matyti, kad kai kurie didžiausi valstybės paramos kino gavėjai (juridiniai asmenys) turi (ar turėjo) savo atstovus projektų vertinimo ekspertų komisijose, kurie nebūtinai tiesiogiai vertina savo įmonės projektus, tačiau sudaro galimybę atsirasti ,,tu man – aš tau” situacijai”.

Atlikus teisės aktų analizę, matyti, kad draudimo neturėti jokių profesinių sąsajų bent kurį laiką su organizacijomis, kurioms būnant ekspertu skiriami pinigai, nėra. O sudarant ekspertų darbo grupes, prieštaraujama nešališkumo principui, nes ekspertas gali gauti atlygį iš tų juridinių asmenų, ar būti tų juridinių asmenų dalyviu, kurių paraiškas vertina.

Kalbinti portalo šaltiniai ydingą praktiką laiko ir tai, kad daugelis kino projektų ekspertų, patys (jų įmonės) buvo ir valstybės paramos kinui gavėjai. Pavyzdžiui, įvertinus 2023 metų LKC skirtą paramą, matyti, kad didžioji finansavimo dalis, būtent ir atiteko prodiuserinėms kompanijoms, kurių vadovai ar dalyviai buvo LKC ekspertais, nors ir ne tuose pačiose kino projektų vertinimo kategorijose, kuriose jų prašoma parama buvo gauta, tačiau toje pačioje institucijoje. Vis dėlto, toks asmenų buvimas keliose pozicijose – ir projektų vertintojo, ir paramos gavėjo, leidžia daryti išvadą apie galimai didelę koncentraciją tų kino gamybos įmonių, kurios tampa nuolatinėmis paramos gavėjomis, dalyvauja sprendimų priėmime, ir taip galimai naudodamiesi galios pozicija gauna realią finansinę naudą. Tai sukelia kitų kino industrijos atstovų nepasitenkinimą ir galimai nepasitikėjimą dėl skaidrumo administruojant valstybės dotacijas kinui. Apie galimai per didelį kai kurių kino industrijos įmonių ir asmenų dalyvavimą valstybinio kino finansavimo procese, žiniasklaidai yra užsiminę ir kai kurie kino industrijos atstovai. Pavyzdžiui, kino prodiuseris Mindaugas Gudelis prieš kelis metus žiniasklaidai teigė: “Kadangi žaidžiame šį žaidimą jau ne pirmus metus, pastebėjome, kad yra įmonės ir kompanijos, kurios laimi visada ir ne po vieną projektą. Projektus vertinantys ekspertai keičiasi, tačiau jie visada atstovauja toms pačioms organizacijoms. Vadinasi, turime vis kitus lėlininkus, tačiau virvelių tampytojai yra visada tie patys (,,Vakarų ekpresas“)”.

Portalas Tie2.lt kreipėsi į Lietuvos kino centrą prašydamas pakomentuoti, ar įstaiga nemato viešųjų privačių interesų pažeidimo bei skaidraus viešųjų finansų (valstybės) lėšų paskirstymo principo įgyvendinimo pažeidimo, kai ekspertas bendradarbiauja su juridiniu asmeniu (pavyzdžiui, jo leidiniu), tikėtina, atlygintinai, kuriam pats rekomendavo skirti finansavimą ar būdamas ekspertu prisidėjo prie finansavimo skyrimo. LKC atsakyme nurodė: ,,Prieš pradėdami vertinti paraiškas, kino kultūros sklaidos projektus vertinantys ekspertai įsivertina galimas sąsajas, aplinkybes, galinčias kelti interesų konfliktą (-us) ir nusišalina nuo projektų, keliančių interesų nesuderinamumą, vertinimo. Šią informaciją jie pateikia finansavimo priemonės kuratoriui, tai įforminama ir tokių konkrečių projektų svarstyme ekspertai toliau nedalyvauja. Lietuvos kino centras negali pakomentuoti prielaidomis grindžiamų situacijų ir jų interpretavimo, nežinant konkretaus konteksto ir detalių.” Kitaip tariant, pagal valstybinį kino administratorių, ekspertų nepriklausomumas yra pačių ekspertų reikalas.