BNS
Artėjantį 2024–2025 metų šildymo sezoną tarptautinė biokuro birža „Baltpool“ prognozuoja nežymų šilumos mažėjimą, tačiau neatmetą ir jos šuolių.
„Nors kaina turi prielaidų mažėti, tas sumažėjimas gali būti pakankamai nereikšmingas, kad vartotojai tai realiai pajustų, ypač atsižvelgiant į PVM didinimą. Be to, galimai šaltesnis nei įprasta oras gali viską išlyginti, tad bendrai suma gali išlikti panaši į ankstesnių metų rodiklius“, – biržos pranešime teigia tarptautinės biokuro biržos „Baltpool“ Prekybos vadovas Vaidotas Jonutis.
Anot pranešimo, remiantis šilumos tiekimo įmonių paskelbtomis kainomis, Lietuvos miestuose spalį, palyginti su tuo pačiu mėnesiu pernai, šilumos kainos bene visur mažės: Vilniuje – 27 proc., Šiauliuose – 1 proc., Panevėžyje – 14 proc., Kaune – 8 proc. kaina didės, Klaipėdoje kainos nesikeis.
Anot „Baltpool“, šiųmetiniai skaičiai vartotojams – palankesni, tačiau šilumos kainų mažėjimą gali užgožti šiemet grąžintas 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas.
Pasak biržos, šiuo metu vidutinė biokuro kaina Lietuvoje ateinančiam sezonui, palyginti su 2023–2024 metais, mažėja apie 12 proc., Latvijoje – 16 proc., Estijoje – nežymiai auga 4 proc.
Vis dėlto, „Baltpool“ teigimu, biokuro kainų mažėjimas sutinkamas su nerimu – esant žemoms kainoms biokuro gamyba mažėja, o tai gali sukelti biokuro kainos šuolius sezono eigoje.
„Rinkoje matome stabilumą ir ramybę, tačiau tai nereiškia, kad galime ramiai žiemoti. Netvariai mažos biokuro kainos įprastai sukelia ilgalaikių problemų tiek tiekėjams, tiek pirkėjams. Esame turėję tokį periodą prieš penkerius metus, ir nemanau, kad kas nors norėtų tai patirti dar kartą. Svarbu išlaikyti rinkos tvarumą naudojantis sandorių diversifikacija, dalies biokuro paruošimu vasarą ir kitais atsakingais sprendimais“, – teigia V. Jonutis.
Pranešime pažymima, kad malkinės medienos kaina, kuri formuoja viršutinę biokuro kainą Baltijos šalyse, per metus išliko stabili, tačiau artėjant šildymo sezonui pastebima, kad ji gali pradėti kilti, ypač Lietuvoje ir Latvijoje, tuo tarpu Estijoje išlieka nuosaikesnė.
Pasak V. Jonučio, šiuo metu Lietuvoje užkontraktuota mažiau nei 50 proc. reikiamo biokuro kiekio artėjančiam sezonui, o tai, pasak jo, „šiek tiek kelia nerimą, nes gali atsirasti nesuderinamumas tarp pirkėjų ir tiekėjų įsipareigojimų, o tai gali sukelti didelius kainos svyravimus sezono metu“.
Energetikos ministras Dainius Kreivys antradienį teigė, kad pingant biokurui šilumos kainos šį šildymo sezoną bus kiek žemesnės, o grąžinta 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata jų neišaugins.
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) rugsėjo pradžioje prognozavo, kad atpigus biokurui centralizuotai tiekiama šilumos energija artėjantį sezoną, palyginti su praėjusiu, pigs 1–2 proc. – vidutiniškai iki 7,2 cento už kilovatvalandę (be PVM).
LEA direktorė Agnė Bagočiutė tuomet sakė, kad šį šildymo sezoną nebegaliojant nuliniam PVM tarifui šildymas neturėtų brangti, nes didžiąją dalį kainos sudaro kuro dedamoji.
2023–2024 metų žiemos sezoną vidutinė šilumos kaina Lietuvoje siekė 7,3 cento už kWh, 2022–2023 metų – 8,9 cento. Tačiau nuo 2022 metų sausio iki praėjusio šildymo sezono pabaigos laikinai nebuvo taikomas 9 proc. PVM tarifas centralizuotam šildymui.