AFP-BNS

Europos Centrinis Bankas (ECB), kaip prognozuojama, ketvirtadienį pirmą kartą nuo 2023 metų padidins palūkanų normas, nes karas su Iranu skatina infliaciją, nepaisant nuogąstavimų, kad toks žingsnis gali pakenkti sunkumų patiriančios euro zonos ekonomikos augimui.

Toks sprendimas padarytų ECB pirmuoju iš didžiųjų pasaulio centrinių bankų, padidinusiu skolinimosi išlaidas reaguojant į energetinį šoką, kurį sukėlė JAV ir Izraelio karas su Iranu.

Infliacija euro zonoje spartėja, nes pagrindinis naftos gabenimo maršrutas – Hormuzo sąsiauris – išlieka iš esmės uždarytas. Gegužę ji paspartėjo iki 3,2 proc. ir viršijo ECB nustatytą 2 proc. tikslą.

„UniCredit“ bankas savo pranešime teigia, kad ECB pagrindinės indėlių palūkanų normos padidinimas nuo 2 iki 2,25 proc. atrodo kaip „išspręstas reikalas“.

„Keletas įtakingų (palūkanų normas nustatančios) valdančiosios tarybos narių jau užsiminė apie šį žingsnį“, – pridūrė bankas.

Nors kai kurie mažesni centriniai bankai jau padidino palūkanų normas reaguodami į energetikos šoką, kitos didžiosios institucijos – įskaitant JAV centrinį banką (FED) ir Anglijos banką – iki šiol susilaikė nuo tokių veiksmų ir vertina situaciją. Tiek FED, tiek Anglijos bankas kitą savaitę rengia posėdžius.

Nepalankios aplinkybės

ECB sprendimas padidinti palūkanų normas būtų pirmasis nuo 2023 metų rugsėjo, kai politikos formuotojai kovojo su nevaldomąja infliacija, kurią sukėlė Rusijos invazija į Ukrainą. Po to, infliacijai sumažėjus, centrinis bankas kelis kartus mažino palūkanų normas, tačiau nuo praėjusių metų birželio palūkanų normas išlaikė stabilias.

Didesnės skolinimosi išlaidos paprastai slopina paklausą ir padeda sumažinti infliaciją. Tačiau vis daugiau ekonomistų pasisako prieš palūkanų normų didinimą ir įspėja, kad šis žingsnis gali turėti mažai įtakos kovai su infliacija, kuri kilo daugiausia dėl energijos tiekimo trūkumo, o ne dėl didelės vartotojų paklausos.

Didesnės skolinimosi išlaidos taptų dar didesne našta sunkumų patiriančiai euro zonos ekonomikai, kuri pirmąjį ketvirtį susitraukė, daugiausia dėl nuosmukio Airijoje.

„Berenberg“ banko ekonomistas Holgeris Schmiedingas (Holgeris Šmydingas) mano, kad palūkanų normų didinimas „būtų klaida“.

„Paskutinis dalykas, kurio reikia euro zonai, yra dar vienas kliuvinys – didesnės palūkanų normos, kurios dar labiau pablogintų Irano karo padarinius“, – sakė jis ir atkreipė dėmesį į tai, kad vartotojų pasitikėjimo ir verslo aktyvumo rodikliai smarkiai nukrito.

Naujos prognozės

ECB ketina ketvirtadienį paskelbti atnaujintas prognozes ir, kaip tikimasi, vėl padidins infliacijos prognozes bei sumažins augimo prognozes.

Investuotojai atidžiai klausys, ką per spaudos konferenciją po sprendimo dėl palūkanų sakys ECB pirmininkė Christine Lagarde (Kristin Lagard) ir ieškos užuominų apie tolesnius veiksmus.

Dauguma analitikų nesitiki, kad ketvirtadienio sprendimas reikš agresyvaus palūkanų kėlimo ciklo pradžią.

„Capital Economics“ euro zonos ekonomikos skyriaus vadovo pavaduotojas Jackas Allenas-Reynoldsas (Džekas Alanas-Reinoldas) mano, kad ECB greičiausiai dar kartą pakels palūkanas liepos mėnesio posėdyje, bet tuo ir apsiribos.

„Aukštesnių energijos kainų poveikis infliacijai turėtų būti ribotas, o tai reiškia, kad ECB griežtinimo ciklas bus trumpas“, – sakė jis.