PagrindinisEkonomikaECB pirmą kartą nuo 2019 metų sumažino palūkanų normas

ECB pirmą kartą nuo 2019 metų sumažino palūkanų normas

Paskelbta

AFP-BNS

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį pirmą kartą nuo 2019 metų sumažino palūkanų normas, apkarpęs rekordiškai dideles skolinimosi kainas, tačiau pateikė nedaug užuominų apie kitą savo pinigų politikos žingsnį ir įspėjo apie tebesitęsiantį infliacinį spaudimą.

Visos trys pagrindinės ECB palūkanų normos buvo sumažintos 25 baziniais punktais.

Pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis sumažintos iki atitinkamai 4,25, 4,50 ir 3,75 procento.

Šios palūkanų normos bus taikomos nuo 2024 metų birželio 12 dienos.

Skolinimosi kainų ECB nekeitė nuo spalio.

Po precedento neturinčios euro zonos palūkanų normų didinimo serijos, kuri buvo pradėta 2022 metų viduryje siekiant pažaboti sparčiai kylančias energijos ir maisto produktų kainas, infliacija pamažu mažėja ir artėja prie ECB nustatyto 2 proc. tikslo.

Ketvirtadienį patvirtintas normų sumažinimas – pirmasis nuo 2019 metų rugsėjo – suteiks labai reikalingą postūmį sunkumų patiriančiai euro zonos ekonomikai.

Žengęs šį žingsnį, ECB nukrypo nuo kurso, kurio laikosi JAV Federalinio rezervo sistema (FRS), kuri taip pat agresyviai didino palūkanų normas, tačiau manoma, kad JAV centrinis bankas dėl geresnių negu tikėtasi ekonominių duomenų normas pradės mažinti vėliau.

Rinkose buvo plačiai manyta, kad ECB ketvirtadienį sumažins palūkanų normas, tačiau dabar bus laukiama, kas bus toliau, nes euro zonos infliacijos ir augimo rodikliai pastaruoju metu buvo didesni negu buvo numatyta.

Euro zonos centrinis bankas ketvirtadienį paskelbė ir atnaujintas makroekonomines prognozes, kuriose padidino šių ir kitų metų infliacijos projekcijas.

ECB nebesitiki, kad infliacija 2025 metais pasieks tikslinį 2 proc. lygį, kaip buvo manyta anksčiau, ir prognozuoja, kad ji greičiausiai sieks 2,2 procento.

Euro zonos centrinis bankas taip pat padidino ekonomikos augimo 2024 metais prognozę, tačiau kiek sumažino ūkio plėtros kitais metais prognozę.

Po Valdančiosios tarybos posėdžio paskelbtame pranešime ECB pažymėjo, kad „infliacijos perspektyva pastebimai pagerėjo“, bet „sparčiai augantis darbo užmokestis prisideda prie stipraus vidaus kainų spaudimo, tad infliacija greičiausiai viršys tikslinį lygį ir įsibėgėjus kitiems metams“.

Euro zonos centrinis bankas taip pat nurodė, kad Valdančioji taryba „palaikys pinigų politikos palūkanų normas pakankamai ribojančio lygio tol, kol tai bus reikalinga“, kad būtų pasiektas infliacijos tikslas, ir kad „sprendimus dėl tinkamo ribojimo lygio bei trukmės Valdančioji taryba ir toliau priims per kiekvieną posėdį atskirai, vadovaudamasi gaunamaisiais duomenimis“.

Sprendimus dėl palūkanų normų Valdančioji taryba priims įvertinusi infliacijos perspektyvą, atsižvelgdama į gaunamus ekonominius ir finansinius duomenis, bazinės infliacijos raidą ir pinigų politikos poveikio perdavimo mastą, rašoma ECB pranešime, kuriame taip pat pabrėžiama, kad „Valdančioji taryba nėra iš anksto įsipareigojusi laikytis kokios nors konkrečios palūkanų normų raidos krypties“.

Greito pinigų politikos švelninimo nesitikima

Mažai tikėtina, kad normų sumažinimas birželio mėnesio posėdyje taps greito pinigų politikos švelninimo ciklo pradžia.

Banko ING ekonomistas Carstenas Brzeski (Karstenas Bžeskis) sakė, kad „įkyri infliacija apribos galimybes papildomai mažinti palūkanų normas, o ECB pareiškime taip pat nepateikta jokių užuominų apie būsimą ECB pinigų politikos raidos kryptį“.

Investuotojai atidžiai stebės, ar ECB vadovė Christine Lagarde (Kristin Lagard) savo spaudos konferencijoje, numatytoje po Valdančiosios tarybos posėdžio, pateiks kokių nors gairių dėl tolesnio mažinimo tempo.

2022 metų pabaigoje, kai Europą krėtė energetikos rinkos šokas, infliacija buvo viršijusi 10 proc. piką, tačiau nuo to laiko sumažėjo. Visgi sumažinti infliaciją iki ECB tikslinio lygio, kaip matyti, yra sudėtinga.

Praėjusią savaitę paskelbti duomenys parodė, kad metinė infliacija euro zonoje gegužę padidėjo ir labiau negu tikėtasi – nuo 2,4 proc. balandį iki 2,6 procento.

Be to, recesiją įveikusi bendros valiutos bloko ekonomika pirmąjį ketvirtį augo sparčiau negu tikėtasi, nors, palyginti su sparčia JAV ekonomikos plėtra, ji vis dar auga lėtai.

Rinkose dabar manoma, jog yra mažai tikėtina, kad palūkanų normos bus dar kartą sumažintos kitame ECB posėdyje liepos mėnesį.

Vietoj to daugelis analitikų mano, kad pinigų politikos formuotojai tikisi palūkanų normas mažinti kas antrame posėdyje – taigi, kartą per ketvirtį, nes bankas posėdžiauja kas šešias savaites – ir tuo pačiu metu, kai skelbia savo reguliariai atnaujinamas prognozes.

Šią nuomonę sustiprino Nyderlandų centrinio banko vadovo ir ECB Valdančiosios tarybos nario Klaaso Knoto neseniai išsakyti komentarai – o jis pareiškė, kad palūkanų normos bus mažinamos palaipsniui, daugiausia dėmesio skiriant kas ketvirtį vykstantiems posėdžiams.

Jungtinėse Valstijose dėl stipresnių negu tikėtasi ekonominių duomenų pastaruoju metu imta manyti, kad FRS – o kitas JAV centrinio banko posėdis vyks birželio 11–12 dienomis – skolinimosi kainų kol kas nemažins ir tai pakurstė kalbas, kad ECB taip pat gali susilaikyti nuo normų mažinimo.

Tačiau euro zonos palūkanų normas nustatantys pareigūnai yra pabrėžę, kad jie patys planuoja savo pinigų politikos kursą.

Vis dėlto rinkose nerimaujama, kad tuo atveju, jei ECB palūkanų normas mažins sparčiau nei FRS, tai galėtų paskatinti euro kurso smukimą ir pakurstyti infliaciją, nes padidėtų importo į euro zoną kainos.

Naujausi straipsniai

Ukraina įsteigė nacionalinį seksualinės prievartos, vykdomos rusų pajėgų, aukų registrą

AP-BNS Ukrainos pareigūnai sukūrė nacionalinį registrą, kuriame bus fiksuojami seksualinės prievartos atvejai, kuriuos, kaip įtariama,...

Japonija reiškia susirūpinimą dėl V. Putino sutarties su Šiaurės Korėja

AFP-BNS Japonija išreiškė susirūpinimą tuo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per vizitą į Šiaurės Korėją...

Estija kartu su kitomis keturiomis ES šalimis įsigis sistemų „Mistral“ ir raketų

BNS Estija su Prancūzija, Belgija, Kipru ir Vengrija pasirašė bendrą viešųjų pirkimų susitarimą dėl trumpojo...

Kazlų Rūdos ir Vilniaus rajonuose dėl kenkėjų užpultų eglynų skelbiama stichinė nelaimė

BNS Kazlų Rūdos ir Vilniaus rajono savivaldybėse dėl žievėgraužio tipografo užpultų eglynų skelbiama stichinė nelaimė,...

Daugiau

Ukraina įsteigė nacionalinį seksualinės prievartos, vykdomos rusų pajėgų, aukų registrą

AP-BNS Ukrainos pareigūnai sukūrė nacionalinį registrą, kuriame bus fiksuojami seksualinės prievartos atvejai, kuriuos, kaip įtariama,...

Japonija reiškia susirūpinimą dėl V. Putino sutarties su Šiaurės Korėja

AFP-BNS Japonija išreiškė susirūpinimą tuo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per vizitą į Šiaurės Korėją...

Estija kartu su kitomis keturiomis ES šalimis įsigis sistemų „Mistral“ ir raketų

BNS Estija su Prancūzija, Belgija, Kipru ir Vengrija pasirašė bendrą viešųjų pirkimų susitarimą dėl trumpojo...