Pranešimas spaudai

Galerijoje „Meno niša“ – Ramintos Dirsytės-Urbonienės tapybos ir objektų paroda
„Meno niša“ atidaromoje jaunosios menininkės parodoje – lėtai tapyti įvykiai

„Tapyba – pernelyg lėta aktualiems įvykiams, tačiau ji gana lėta giliai nutikusiems“, – teigia jaunoji menininkė Raminta Dirsytė-Urbonienė, kurios tapybos ir objektų paroda „Užlaikomi“ spalio 23 dieną, 18 valandą, atidaroma Vilniaus miesto galerijoje „Meno niša“.

Raminta Dirsytė-Urbonienė (g. 1998) – tapytoja, baigusi tapybos bakalauro ir magistrantūros studijas Vilniaus dailės akademijoje. Konstruodama daugiasluoksnius paveikslus ir erdvinius objektus, fragmentiškos tikrovės detales ji verčia ženklais. Jų permąstymas ir patyrimas kūriniais – bandymas kurti naujas žvilgsnio formas, pro akis nepraleidžiant mažų didelių įvykių.

Trečioji R. Dirsytės-Urbonienės asmeninė paroda „Užlaikomi“ yra galerijos  „Meno niša“  programos „Meno erdvė jauniesiems menininkams“ projekto „Open Call“ dalis.

„Ramintos parodos projektą atsirinkome dėl išskirtinio gebėjimo per tapybą perteikti subtilias būsenas ir vaizdinius, įkrautus asmeninėmis patirtimis. Jos kūryba jungia konceptualų mąstymą su jautria, daugiasluoksne vaizdine kalba, kuri kviečia žiūrovą stabtelėti ir įsižiūrėti. Ramintos paroda natūraliai įsilieja į galerijos programą, siekiančią pristatyti šiandien ypač aktualias jaunųjų menininkų parodas“, – pasakojo galerijos direktorė Diana Stomienė.

Parodoje „Užlaikomi“ menininkė pristato kūrinių, tapybos ir objektų kolekciją, kurios centre – lokalaus peizažo elementai ir ženkliški gestai, reflektuojantys fragmentišką būvį ir saugumo paieškas.

„Nejaučiu, kad gyvename nuosekliame pasakojime, man atrodo, tokio nebėra. Įvykis seka įvykį,  fragmentiškai, netikėtai – diena su nauja pasaulio versija užklumpa nepasiruošus. Norisi kaltinti greitį, tačiau jo jėgai pasiduodu pati – iš nenurimstančių minčių ir nepailstančio kūno formuojasi nauja įvykių seka. Nuo abejonės iki saugumo juda kūnas, ieškodamas užuovėjos“, – teigė menininkė R. Dirsytė-Urbonienė.

Pasak menininkės, tapyba – pernelyg lėta aktualiems įvykiams, tačiau ji gana lėta giliai nutikusiems. „Parodoje vaizdai užlaikomi transformacinėje būsenoje, jų stebėjimo laikas išsitęsia, kol kūrinys palaiko santykį su žiūrovu. Tai – dar vienas įvykis, kurį pasitelkus bent suvokimo momentui sulaikomas kūnu keliaujantis laikinumo pojūtis. Tiesa, įsižiūrėjus ir pastebėjus vaizdų struktūras, pasidaro aiškiau, kodėl vaizdai taip gerai pažįstami, gal jie ne laikini, o jau seniai už laiko.“

Šią parodą galerijoje „Meno niša“ papildo ir nauji kūrybiniai bendradarbiavimai. Parodos architektas Algimantas Urbonas, atliepdamas kūrinius ir siekį pristabdyti žiūrovo lekiantį žvilgsnį, suteikia jiems erdvinę „užuovėją“.

„Mąstydamas apie „Meno nišos“ erdvę, siekiu sukurti daugiau erdvinės dinamikos. Atliepdamas parodos idėją kuriu „nišas“ ir taip suteikiu galimybę žiūrovui klaidžioti galerijoje ir atrasti kūrinius. Vienas kūrinių įkuriamas arkoje (konstrukciją įgyvendino Tauras Kensminas), atkartojančioje galerijos dvi erdves jungiančios angos dydį. Šiuo gestu siekiama pabrėžti erdvės ir kūrinių ryšius bei jų persipynimą“, – pasakojo  architektas A. Urbonas.

Parodos grafinį dizainą kūrė menininkė Dominyka Gurskaitė, parodos teksto redaktorė – kuratorė Ieva Gražytė. Vilniaus miesto galerijos „Meno niša“ rėmėja – Vilniaus miesto savivaldybė, parodą finansuoja – Lietuvos kultūros taryba. Paroda Vilniaus miesto galerijoje „Meno niša“ veiks iki lapkričio 22 dienos.