BNS

Lietuvos istorijos instituto direktorius Aurimas Švedas patvirtina, kad Vilniaus arkikatedroje esama dar apie 20 erdvių, kurias reikėtų patikrinti ieškant Vytauto Didžiojo palaikų, tačiau to daryti nebus skubama.

„Neskubėsime jų atvėrinėti ir galime paaiškinti, kodėl to nedarysime. Pirmiausia tam reikia ir tęstinumo, ir finansavimo, bet, kita vertus, būtina atlikti labai svarbius tarpdisciplininius tyrimus, kurie turėtų padėti mums geriau suprasti, ką, kaip ir kodėl mes turėsime daryti ir netgi eiliškumo prasme“, – sakė jis šią savaitę Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijai pristatydamas pirmojo mažos apimties invazinio tyrimo rezultatus.

„Taip, rezultatas kol kas nėra Vytauto Didžiojo palaikų arba kokių nors palaikų suradimas. Tačiau atkreipiu jūsų dėmesį, šitaip ir nebuvo formuota užduotis. Ir atkreipiu jūsų dėmesį, kad šitas tyrimas yra jau dabar suvokiamas kaip ilgalaikio, integralaus, tarpdisciplininio tyrimo viena iš mažų dedamųjų“, – pabrėžė A. Švedas.

Jo teigimu, rengdamiesi tikrinti tarpukariu po potvynio tvarkant arkikatedrą užmūrytą ertmę istorikai ir nesitikėjo ką nors aptikti. Instituto vadovo teigimu, ši vieta patikrinta labiau iš politinių sumetimų, siekiant atliepti visuomenės lūkesčius.

Mat šią vietą kaip galimą Vytauto Didžiojo palaikų perlaidojimo vietą buvo nurodęs istorijos tyrinėtojas Saulius Poderis.

Per išgręžtą angą ertmė apžiūrėta 3D kamera ir skeneriu, taip pat paimti mikrobiologiniai mėginiai. Ten nerasta nei žmogaus palaikų, nei sarkofago požymių, tik akmenų krūva.

Išsamūs Vilniaus arkikatedros tyrimai bus tęsiami, jeigu Lietuvos istorijos instituto mokslininkai laimės Mokslo tarybos paskelbtą konkursą. Pavykus jį laimėti, darbų suplanuota ketveriems metams.

Vytautas Didysis (apie 1350–1430 m.) Lietuvos didžiojo kunigaikščio titulą įgijo 1392 metais ir šalį valdė iki savo mirties.

Su jo vardu siejamas bajorijos stiprėjimas, krikščionių Bažnyčios įsitvirtinimas, gotikinės architektūros ir raštingumo plitimas, pakantumas kitatikiams, LDK simbolių ir pinigų atsiradimas, pergalės prieš kaimynes, didžiausia kada nors turėta Lietuvos teritorija.

Vytautas Didysis buvo vienas pagrindinių Lietuvos ir Lenkijos kariuomenės vadų Žalgirio mūšyje 1410 metais, per kurį palaužta Vokiečių ordino karinė galia.