BNS
Vilniaus oro uoste šeštadienį nukritus kontrabandą gabenusiam balionui, Lietuvos kariuomenė sako stebinti tokius objektus Lietuvos oro erdvėje, tačiau jų sekimo nekomentuoja dėl jautrios radarų informacijos.
Pasak kariuomenės, taip pat nėra galimybės stebėjimo sistemomis nustatyti, ar toks balionas gabena kontrabandą, ar kitą objektą.
„Kariuomenė turi pajėgumus identifikuoti skraidantį objektą pagal radarų duomenis“, – BNS pirmadienį nurodė Lietuvos kariuomenės atstovas majoras Gintautas Ciunis.
Vis tik, pasak jo, tokio orlaivio krovinio turinį išsiaiškinti įmanoma tik objektą numušus arba kitaip apžiūrėjus vizualiai.
„Nebus taip, kad skrendantį bombonešį supainiosime su tokiu balionu. Ką jis gabena, aišku, niekas negalės pasakyti nepriėjęs ir nepasižiūrėjęs arba nenumušęs“, – sakė G. Ciunis.
„Tiesiogiai atpažinti nuo žemės ar stebėjimo priemonėmis, ar orlaivis gabena vieną ar kitą daiktą, galimybės nėra“, – pažymėjo jis.
Kariuomenės atstovas atkreipė dėmesį, kad oro balionai nėra tinkami sprogmenims gabenti, kadangi jų skrydžio trajektorija priklauso nuo oro sąlygų, nėra tiksliai kontroliuojama.
„Todėl, pavyzdžiui, sprogmenų kabinimas ant oro balionų yra sunkiai tikėtinas, nes balionas negali tiksliai pasiekti tikslo, gali nukristi netinkamoje ir neplanuotoje vietoje“, – nurodė G. Ciunis.
Kariuomenės atstovas teigė negalintis atskleisti informacijos apie balionų sekimą Lietuvos oro erdvėje dėl radarų duomenų jautrumo.
„Radarų pajėgumų mes negalime atskleisti. Nei apie balionus, nei apie paukščius komentuoti negalime. (…) Yra dvi arba dar daugiau pusių, kurios skaito tą informaciją. Ir kiekvienas informacijos patvirtinimas, paneigimas, ką matei ar nematei, iš karto sako, ką mato tavo radaras“, – kalbėjo G. Ciunis.
Paklaustas, ar meteorologiniai balionai yra toks objektas, kurį Lietuvos kariuomenė turėtų numušinėti, jis nurodė, kad sprendimas numušti orlaivį priimamas atsižvelgiant į objekto keliamą grėsmę.
„Taikinys turi būti susijęs su Lietuvos kariuomenės užduotimis, o užduotis yra ginti Lietuvos valstybę, oro erdvę, sausumos teritoriją. (…) Užduoties kovoti su kontrabanda Lietuvos kariuomenė šiandien neturi“, – nurodė kariuomenės atstovas.
„Bet yra eilė kitų būdų, susijusių su žvalgybine informacija, kuri yra kompleksinė ir joje yra daugybė indikacijų, kurios gali leisti daryti prielaidas, kad dabar bus orlaivis, kuris gabena kažką kito negu kontrabanda“, – pažymėjo G. Ciunis.
Anot jo, taikos metu gavus informaciją iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) dėl oro baliono padaryto sienos pažeidimo, Karinės oro pajėgos fiksuoja pažeidimą ir informuoja apie jį atsakingus asmenis bei institucijas.
„Karinės jėgos naudojimas – numušimas – taikos metu yra kraštutinis žingsnis, kuris būtų įgyvendintas, jei būtų aiškiai identifikuota adekvati grėsmė“, – pabrėžė G. Ciunis.
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas anksčiau pirmadienį teigė, kad įgaliojimai numušti Lietuvos sieną iš Baltarusijos ar Rusijos kertančius kontrabandą gabenančius balionus galėtų būti suteikti pasieniečiams.
Taip jis kalbėjo Vilniaus oro uosto aerodromo teritorijoje šeštadienio naktį nukritus balionui, atskridusiam, įtariama, iš Baltarusijos ir gabenusiam kontrabandines cigaretes.
Savo ruožtu VSAT vadas Rustamas Liubajevas sakė, kad pasieniečiai neturi nei reikalingų ginklų, nei įstatymais suteiktų įgaliojimų numušti Lietuvos sieną oru neteisėtai kertančių objektų.
VSAT vadas pabrėžė, kad jau kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją, jog ši inicijuotų įstatymų pokyčius, kurie leistų pasieniečiams naudoti šaunamąjį ginklą prieš žemai esantį neteisėtai valstybės sieną kirtusį objektą.
VSAT teigia per pastarąjį mėnesį fiksavusi apie 250 incidentų su tokio pobūdžio balionais.