Pranešimas spaudai
Lietuvos nacionalinis muziejus (LNM) nuo spalio 29 dienos pradeda psichologinio stiprėjimo programą „Laikas sau“, skirtą lankytojams, norintiems sustiprinti emocinį atsparumą ir labiau pažinti save.
Užsiėmimai vyks visuose muziejaus Vilniaus padaliniuose – nuo Istorijų namų iki Gedimino bokšto.
Programa, kurią muziejus rengia kartu su psichologu Pauliu Rakštiku, kvies dalyvius ieškoti vidinės pusiausvyros ir atrasti naujus būdus stiprėti, jungiant muziejaus aplinką, atidos (mindfulness) praktiką ir savęs pažinimo metodą.
Pasak P. Rakštiko, ši programa skirta tiems, kurie nori stiprėti ir augti. Šis formatas jungia tai, kas patikrinta laiko: gilesnį savęs pažinimą, atvirą bendravimą su kitais ir, žinoma, nekasdienišką patyrimą, kurį kurs Lietuvos nacionalinio muziejaus aplinka.
„Būtinos sąlygos augimui: nuoseklumas, nepatogumo prisijaukinimas, drąsa ir atvirumas sau. Visa tai patirsime kartu, grupėje, per dviejų mėnesių unikalią patirtį“, – teigia P. Rakštikas.
Muziejus – erdvė vidiniam stiprėjimui
LNM vadovės Rūtos Kačkutės teigimu, tokia iniciatyva natūraliai pratęsia muziejaus siekį kurti erdves ne tik istorijos pažinimui, bet ir žmogaus vidiniam augimui. „Labai prasminga šiais neramiais laikais – tiek pasauliniu, tiek nacionaliniu lygmeniu – neapleisti savo emocinio pasaulio. Kviečiame būti atidžiais savo būsenai. Ši programa gali suteikti svarbiausius įrankius tai padaryti“, – sako R. Kačkutė.
Pasaulio sveikatos organizacija yra pateikusi rekomendacijas ir įrodymus, kad muziejų lankymas turi teigiamą poveikį psichikos sveikatai ir gerovei. Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja muziejus suvokti ir kaip sveikatos gerinimo erdves, nes jie suteikia emocinę paramą ir refleksijos galimybę bei skatina socialinį ryšį ir priklausymo jausmą. Anot PSO, muziejų lankymas padeda mažinti psichologinį stresą ir vienišumą.
Tiek užsienio, tiek Lietuvos muziejuose jau yra vykusių atidos kursų. MoMA (Niujorkas) rengia meditacines ekskursijas, Britų muziejus organizuoja tylos valandas, skatinant sąmoningą buvimą. Tradicinė mindfulness (atidos) praktika yra šios programos sudedamoji dalis, tačiau programa koncentruojasi į platesnio spektro psichologinį atsparumą, psichologinį stiprėjimą.
Istorijos apie save
Programos autorius pastebi, kad LNM padaliniai yra kryptingi, nagrinėjantys gynybos, laisvės bei kitas temas, bet „tačiau kartu jie sukuria platų paveikslą apmąstymui“. Aštuonių susitikimų serija prasidės Istorijų namuose. Šio padalinio koncepcija, anot psichologo, itin atitinka programos profilį.
„Mes kiekvienas nešiojamės idėją, istoriją apie save – tam tikrų nuostatų rinkinį, kurios ima mus riboti. Kviečiu programos dalyvius muziejuje susipažinti su parodomis ir taip permąstyti kitų, o tuo pačiu ir savo paties istoriją apie save“, – tvirtina P. Rakštikas.
Programos dalyviai kiekviename susitikime diskutuos, bendraus, dalinsis patirtimi vis kita tema. Po kiekvieno susitikimo jų lauks užduotis aplankyti kito susitikimo padalinį savarankiškai ir permąstyti tam tikrą temą muziejaus, parodos, eksponatų kontekste. Šiomis patirtimis jie dalinsis tarpusavyje. Tai kuria tęstinį patyrimą ir įtvirtina grupės tarpusavio ryšius. Grupiniuose užsiėmimuose vyks ir teorinių žinių įsisavinimas, ir psichoterapiniai procesai.
Kam skirta programa
Ši programa tinka, jei nori savo savijautą paversti prioritetine gyvenimo dalimi, trūksta erdvės ir laiko atsitraukimui nuo rutinos, sunku ištverti neapibrėžtumą ir stresą, kasdienybėje pasigendi ramybės, lydi užstrigimo potyris, nori išmokti naujų būdų siekti psichologinio stabilumo, nepriklausomai nuo to, ar muziejai Jums labai patinka, ar visai nepatinka.
Susitikimų temos: gilesnis savęs pažinimas, stiprėjimo kūrimas, atidos ugdymas, psichologinis atsparumas, laisvė, drąsa ir lankstumas mąstyti, vertybių poveikio valdymas, praktikų pasirinkimo dirbtuvės, psichologinio stiprėjimo krypties palaikymas.
Programą veda jos autorius – Paulius Rakštikas, psichologas, lektorius, atidos mokytojas, pauze.lt ir kitų įvairių projektų, jungiančių psichologiją, patyrimą, gamtą bei meną kūrėjas, taip pat knygos apie sąmoningumo ugdymą „Staigmena gyventi“ autorius („Alma littera“, 2019).
