Valdonė Rudenkienė/Specialiai Tie2.lt iš Venecijos
Venecijos kino festivalis šiemet gausus garsiais vardais. Nenuostabu, kad Angelinos Jolie pasirinkimas Marijos Kalas vaidmeniui filme ,,Maria” festivalyje sulaukė daug susidomėjimo. Tai pirmasis didelis Jolie vaidmuo per beveik penkerius metus, kai ji rūpinosi sveikata ir skyrybomis su Bradu Pittu. Jolie pripažino, kad jautė didelį nerimą prieš pradedant filmavimus, nes neturėjo jokio ankstesnio ryšio su opera ir niekada nebuvo dainavusi – net karaokė. Ji praleido septynis mėnesius mokydamasi dainuoti ir tirdama operos meną.
Profesionalų nuomonių apie filmą įvairių: veini džiaugiasi, kad apie operos divą bent išgirs kažkas, kas apskritai nebuvo girdėjęs. Kiti atsidūsta, kad, atrodo, viską geram filmui sukurti turėjęs režisierius ir vėl perdegė.
Pablo Larraín – Čilės kilmės Holivudo režisierius, žinomas Venecijos kino festivalio žiūrovams kaip kūrėjas, kuris, atrodo, turi viską, kad sukurtų šedevrą, tačiau jam tai dar nepavyko. Larraíno pastarųjų filmų siužetai yra labai atpažįstami, nes jis yra biografinių filmų apie garsias moteris kūrėjas. Taip susiformavo tam tikra autorinė trilogija, kurią režisierius vadina „tragiškų moterų trilogija“. Larraínas pelnytai giriamas už vizualinį elegantiškumą, tačiau vis dažniau kritikuojamas dėl riboto savo herojų pateikimo.
Larraínui įdomios garsios istorinės moterys, kurių likimai kontroversiški ir tragiški. Pirmasis trilogijos filmas buvo „Džekė“ (2016), pasakojantis apie Kenedžio žmoną, su Natalie Portman pagrindiniame vaidmenyje. Antrasis – „Spencer“ (2021) – biografinis filmas apie princesę Dianą, su Kristen Stewart. Galiausiai, 81-ajame Venecijos kino festivalyje pristatytas paskutinis trilogijos filmas – „Marija“, biografinė drama apie garsią operos dainininkę Mariją Kalas, kurią vaidina Angelina Jolie.
Filmas pasakoja apie laikotarpį, kai Marija Kalas nusprendė baigti karjerą – tai 70-tieji metai Paryžiuje. Ji bando grįžti į sceną, tačiau trauminė praeitis ją kankina. Kalas kovoja su priklausomybe nuo vaistų ir persekiojančiomis haliucinacijomis. Be keistų sapnų ir isteriškų priepuolių, filme svarbią vietą užima jos interviu su jaunu žurnalistu, kuris grąžina žiūrovą į praeitį per juodai baltus vaizdus.
Apskritai „Marijoje“ per daug tiesmukiškų scenų ir pernelyg daug aiškinimo. Todėl deja, filmas nesuteikia naujos perspektyvos į Kalas asmenybę. Pagrindinis dėmesys filme skiriamas estetinei jos išvaizdai, tačiau nepakankamai atskleidžiamas jos gilus vidinis pasaulis. Tačiau šiuos scenarijaus trūkumus dažniausiai išgelbsti puikios aktorės, kurias Larraínas sugeba pritraukti pagrindiniam vaidmeniui.
Per spaudos konferenciją aktorė prisipažino, kad prieš filmavimus labai nervinosi. Ji atskleidė, jog niekada nesidomėjo opera ir neturėjo jokios dainavimo patirties – net karaokėje nebuvo dainavusi. Todėl ji praleido apie septynis mėnesius, tyrinėdama operą kaip meną ir treniruodama savo balsą. Filme naudojamas daugiasluoksnis garso takelis, sujungiantis Kalas ir aktorės balsus. Jolie prisipažįsta: „Dirbant su Pablo, negali kažko daryti perpus – jis labai reiklus režisierius“. Aktorei taip pat teko intensyviai dirbti su kalba, gestais ir išvaizda, kad priartėtų prie graikės vaidmens. Paklausta, kiek Kalas asmenybė yra artima jai pačiai, aktorė santūriai atsakė, kad dalijasi tik „Kalas pažeidžiamumu ir nieko daugiau“.
Jei kalbėtume apię vizualinį vaizdą, Jolie neabejotinai neprilygstama įkūnijant etaloninę eleganciją. Jos asmenybė, sustiprinta kokybišku dizainerių ir kostiumų dailininkų darbu, tasi „išgydo“ scenarijaus trūkumus. Angelina vaidina efektingą, liekną moterį su vešlia garbanota šukuosena ir įspūdingais drabužiais. Namuose Marija dėvi šilką, laisvai paleidžia garbanas, o išeidama į miestą vilki faktūriškus paltus, primenančius rudens lapų spalvas Paryžiuje, akis slepia už plačių rėmelių akinių. Atrodo, kol Pablo Larraínas jau išseko idėjų tragiškuose biografiniuose filmuose apie moteris, Jolie pastangos yra daug sėkmingesnės ir žymi jos karjeros atgimimą.
Kalbėdama apie filmą, Jolie pasidalijo įdomia mintimi apie savo požiūrį į Mariją Kalas: „Norėčiau, kad ji šiandien būtų čia ir išgirstų visus gerus žodžius apie save, nes po paskutinio jos pasirodymo kritikai buvo labai žiaurūs ir lygino ją su ankstesniaja Kalas. Aš nežinau, ar Marija mirė suvokdama, kokia ji buvo talentinga ir vertinama visuomenės. Manau, kad, ji išėjo iš šio pasaulio jausdama didžiulę vienatvę ir skausmą.“