BNS

Europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ atkarpa iki Vilniaus bus tiesiama po 2030 metų, baigus pagrindinės linijos statybas, tačiau iki tol tarp Vilniaus ir Kauno laikinai svarstoma pasitelkti kintamos vėžės mechanizmą.

Tokiu atveju Kaune traukinys nuo europinės vėžės pervažiuotų ant plačiosios ir, nekeičiant sąstato, pasiektų sostinę, ketvirtadienį pranešė Susisiekimo ministerija.

Susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis teigia, kad „Rail Baltica“ atkarpa iki Vilniaus bus nutiesta kaip įmanoma greičiau, kai bus užtikrintas reikalingas finansavimas.

„Pirmasis etapas užtikrina Lietuvos sujungimą su Vakarų Europa per Kauną, o antrajame numatyta europinės geležinkelio vėžės plėtra iki Vilniaus. Galiu patikinti, kad Vilnius yra neatsiejama „Rail Baltica“ dalis, tačiau ji bus įgyvendinta jau po 2030 metų, užbaigus pagrindinės linijos statybas“, – pranešime sakė susisiekimo ministras E. Sabutis.

Jo teigimu, „Rail Baltica“ yra ir svarbus karinio mobilumo projektas, kuriam siekiama užtikrinti Europos Sąjungos (ES) finansavimą po 2027 metų, pasibaigus dabartinei Bendrijos investicijų programai.

Lietuva jau yra užsitikrinusi 1,6 mlrd. eurų projektui „Rail Baltica“ įgyvendinti iki 2030 metų, papildomai bus siekiama gauti dar 4 mlrd. eurų finansavimą.

E. Sabučio teigimu, jau kalbamasi su Europos Komisija (EK) dėl finansavimo ir antrajam projekto etapui.

Pasak „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės vadovo Egidijaus Lazausko, pirmiau pagal turimą finansavimą nutiesus pagrindinę „Rail Baltica“ liniją, o vėliau tiesiant likusias jungtis, būtų galima sutaupyti lėšų, taip pat anksčiau „atrakinti“ projekto naudas visuomenei, verslui, kariniam mobilumui.

Šiuo metu „Rail Baltica“ statybos Lietuvoje vyksta 46,3 kilometrų ruože tarp Kauno ir Panevėžio. Iki metų pabaigos numatoma darbus išplėsti iki 114 kilometrų.

Birželio pradžioje susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis TV3 žinioms teigė nesieksiantis europinio finansavimo „Rail Baltica“ geležinkelio atkarpai iki Vilniaus, nes Europos Sąjunga (ES) nėra pasiryžusi skirti lėšų šiai projekto daliai.

Ministras tuomet teigė, kad reikalingų lėšų europinei vėžei įrengti tarp Kauno ir Vilniaus taip pat nėra valstybės biudžete.

Baltijos šalių auditoriai pernai birželį paviešintoje bendroje ataskaitoje teigė, kad norint įgyvendinti planuojamus darbus trijose Baltijos šalyse gali prireikti dar 10–19 mlrd. eurų, o vien Lietuvoje – 8,7 mlrd. eurų.

Premjeras Gintautas Paluckas yra sakęs, kad šiuo metu visam „Rail Baltica“ projektui trūksta apie 11 mlrd. eurų.

„LTG Infra“ duomenimis, Lietuva „Rail Baltica“ projektui iki šiol yra užsitikrinusi 1,6 mlrd. eurų finansavimą, kurio jau panaudota 289,6 mln. eurų, iš jų 250,5 mln. eurų – statybos darbams.

Visą „Rail Baltica“ projektą sujungiant Baltijos šalis su Europa numatyta užbaigti 2030 metais, o sujungti Lietuvos ir Lenkijos vėžes tikimasi 2028 metais.

Anksčiau skelbta, kad linija sujungs Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių ir Varšuvą, o Lietuvoje „Rail Baltica“ ruožas tęsis 392 kilometrus.