BNS
Nacionaliniame Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejuje Kaune lankytojai nuo kitos savaitės galės išvysti dvylika šio autoriaus paveikslų, perkurtų trimačiu (3D) formatu.
Kaip pranešė muziejus, šių 12 paveikslų kūrimo procesui 10–15 procentų buvo naudojamas dirbtinis intelektas, o 85–90 procentų darbo atliko grafikos reprodukcijų specialistai, sujungę dvi skirtingas 3D programas. Šios technologijos Lietuvoje panaudojamos pirmą kartą.
Projekte 3D technologijomis perkurti paveikslai „Ramybė“, „Žinia“, VI paveikslas iš „Pasaulio sutvėrimo“ ciklo, „Bičiulystė“, II paveikslas iš triptiko „Pasaka“, „Sonatos Nr. 5 (Jūros sonatos)“ Finale, „Sonatos Nr. 6 (Žvaigždžių sonatos)“ Allegro, „Pasaka (Pilies pasaka)“, „Angelas (Angelo preliudas)“, „Angelėliai (Rojus)“ ir „Rex“.
Anot muziejaus, stebėdami M. K. Čiurlionio paveikslus ne vienas susimąsto, koks šis kūrėjas būtų šiais laikais – ar klasikinio meno tradicijų gynėjas, ar nertų į visas technologijų suteikiamas galimybes.
Yra žinoma, kad M. K. Čiurlionis domėjosi visomis XIX–XX amžių sandūros naujienomis – tiek mokslo, tiek meno, nuo fotografijos, kosmoso ir planetų formavimosi teorijų, Egipto tyrinėjimų, psichologijos. Todėl, muziejaus teigimu, net jei jis ir nesinaudotų naujovėmis, greičiausiai atidžiai jas sektų.
