PagrindinisLietuvaPraėjusios žiemos nualintų obelų augintojai su nerimu laukia, kaip šalčius ištvers šiemet

Praėjusios žiemos nualintų obelų augintojai su nerimu laukia, kaip šalčius ištvers šiemet

Paskelbta

BNS/Sniegė Balčiūnaitė

Praėjusiais metais obelų žiedus iškandžiojus pavasarinėms šalnoms ir sodininkams likus be derliaus, žiemą į sodus įsisukę speigai ir sniegas pridarė dar daugiau žalos – iššalo keli šimtai hektarų obelų. Nors ūkininkai derliumi nesiskundžia, jie su nerimu laukia artėjančios žiemos ir svarsto, kaip obelys šalčius ištvers šiemet.

Praėjusią žiemą kai kuriems versliniams sodams šaltis pakenkė nedaug, o kai kur teks išrauti dešimtis tūkstančių obelų.

Šiuo metu ūkininkai tapi pat stebi daug drėgmės gavusių augalų būklę, nes yra didesnė rizika, kad jie neišgyvens.

Iššalo dalis sodų

Žemės ūkio rūmų tarybos nario bei Šeimos ūkininkų sąjungos pirmininko Arūno Svitojaus teigimu, praėjusi žiema sunaikino apie 20 proc. verslinių sodų plotų.

„Iš bendro skaičiaus, kiek yra deklaruojama obelų sodų, reiktų nubraukti apie 20 proc. Šimtus hektarų. Kai kurie ūkiai nuo 20-30 iki 50 proc. galėjo netekti, kiti mažiau“, – BNS tvirtino jis.

A. Svitojaus teigimu, dabar matomi praradimai – ne galutiniai, nes po praėjusios žiemos nusilpusias obelis pavasarį ir vasarą galėjo užpulti ligos: „Neturi atsparumo ir imuniteto, ir nunyksta. Tai čia bus kaip ir antrinis efektas“.

Tuo metu Kaišiadorių rajono žemės ūkio bendrovės „Žiežmarių sodai“ vadovas Kipras Sirtautas pranešė, kad praėjusi žiema didelių nuostolių nepridarė – iššalo apie 5 iš 154 hektarų.

„Šaltis buvo – minus 34,4 buvo žemiausia. Bet pas mane situacija tokia, kad sniego ne tiek daug buvo, žemė įšalo ir medžiai buvo labiau pasiruošę žiemai. Nes pas kitus, kur buvo daugiau sniego, apačioje nebuvo įšalo. (…) Be to, pas mane pernai (dėl pavasarinių šalnų – BNS) nebuvo derliaus, tai tie medžiai buvo stipresni“, – teigė K. Sirtautas.

Jis irgi pripažino, kad po žiemos pažeistų medžių yra: „Šiemet prasprogo, kitais metais, neaišku, kaip bus. Matosi, kad bus dar tų iššalimų, bet kiek dar, sunku pasakyti, gal dar iki 10 hektarų“.

Pasak jo, šiemet obuolių derlius geresnis nei vidutinis – vidutiniškai priskinama apie 2 tūkst. tonų, šiemet bus apie 2,5 tūkst. tonų.

Tuo metu nuo 1954 metų veikiančio Naradavos medelyno vadovas Džiugas Palionis sakė, kad sodų plotas šiemet sumažėjo 90 hektarų – nuo 273 iki 180 hektarų.

„Tiek skauda dėl žiemos padarinių, kad mes tų vėlesnių mažučių gamtos tokių pasispardymų – smarkių liūčių ar vėtrų – jau kaip ir nebepriimam, nekreipiam dėmesio“, – BNS teigė jis.

Kaip sakė sodininkas, dėl labai šaltos žiemos iššalo 77 tūkst. obelų iš 200 tūkst., o itin vertinamų „Auksio“ veislės obelų netekta 80-90 proc.

Pasak sodininkystės bendrovės vadovo, vasaros liūtys nepakenkė, nes lijo vidutiniškai, o vėtros šiek tiek nukrėtė obuolių, išvartė medžių. Ar šias obelis dar pavyks išgelbėti, neaišku: „Dar nežinome. Iš pradžių turėsime apie 90 ha išrauti medžių, o po to jau galvosime“.

„Naradavos“ vadovas sako, kad dar bus obelų, kurios neištvers žiemos, nes nukentėjo dėl gamtos stichijų ir yra silpnos. Dėl iššalusių sodų nuostoliai, pasak jo, bus maždaug 4 mln. eurų, kai įmonės pajamos siekė apie 3 mln. eurų: „Šešerius metus, turbūt, turėsim didelę duobę pajamose“.

Augalus vargina besitęsianti drėgmė

Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vicepirmininkas Vytautas Buivydas teigė, kad derlių nuimantys sodininkai itin stebi ilgai drėgmėje buvusių medžių būklę.

„Šaknys apsemtos ilgą laiko tarpą. O augalai, kurie buvo apsemti, negauna deguonies, šaknys pradeda keisti spalvą. Gali taip atsitikt, kad jie bus žiemai nepasiruošę“, – teigė ūkininkas.

Pasak jo, ateinantį žiemos laikotarpį tokie medžiai gali neištverti ir žūti: „Augalai, kurie yra nualinti, gali būti jautrūs šalčiams ir pavasario nebesulaukti. Daugiamečiams augalams, kurie yra pažeisti, atsiranda padidinta rizika ne tik dabar neišgyventi, bet ir po žiemos“.

Pasvalio rajone esančių Aukštikalnių sodų vienas savininkų Arvydas Paškevičius sako, kad deguonies trūkumą ypač jaučia žemesnėse plotuose susodinti medžiai. „Pas mus išvis – kalnas, pakalnės tokios nedidelės, bet nėra pas mus palyginus daug prigėrusių obelų“.

Tuo metu „Ažuožerių sodų“ vadovas Regimantas Butvydas džiaugiasi, kad vaismedžių sodimvietės dirva nėra ypatingai drėgna: „Neturėjome tokių didelių liūčių, jau ir taip užteko visokių vėjų – išlaužė šakas, nukratė obuolius“.

Pasak jo, sprendžiamos kitos problemos ir žiūrima, kaip pasiruoš žiemai medžiai, kuriuos nualino audra – išrovė, aplaužė šakas.

Šių metų derliaus netekčių R. Butvydas neskaičiuoja, nes praėjusiais metais dėl šalnų jo iš viso nebuvo. „Yra derliaus šiemet, bet kokybė bloga“, – teigė jis.

Abejoja, ar iššalusius plotus atsodins

Aukštikalnių sodų vadovas ir vienas savininkų A. Paškevičius sakė, kad per šaltą žiemą taip pat neteko 90 hektarų sodų iš 182 hektarų – iššalo 82 tūkst. medžių iš 277 tūkst. Pasak jo, šie skaičiai ne galutiniai – iki pavasario gali neištverti dar daugiau medžių, kurie buvo pažeisti.

„Jeigu bus švelni žiema, tai jie dar išgyvens, o jeigu šaltesnė, žus, nes visiškai išsekę“, – prognozavo jis.

A. Paškevičius sako, kol kas negalvojantis dėl ateities.

„Susiskinsime obuoliukus, susidėsime į saugyklą. Matysime, už kokią kainą juos pasiseks parduoti. Jeigu nesurinksime pinigėlių apyvartai, tada galvoti reiks. Gal ir stabdyti (veiklą – BNS)“, – sakė jis.

Pasak jo, jau pavyko priskinti tūkstantį tonų, dar tikimasi priskinti 500-700 tonų. Aukštikalnių sodų derlius 2024 metais siekė 6 tūkst. tonų, pernai – 200 tonų.

A. Paškevičius abejoja, ar vietoje iššalusių sodų bus įveistas toks pat vaismedžių plotas.

„Nėra ką sodint. Nei Lenkijoje, nei Lietuvoje, nei Latvijoje nėra sodinukų. Estai seniai išnaikinę medelynus. Jeigu perkame iš Lenkijos, sumokame, užsisakome medžius, tada turime 2028 metų rudeniui vienmetukus. 2029 metais galėtume pasodinti. Bet lenkiški ne visi tinka Lietuvoje. Mums reikia specifinių poskiepių. Tada tenka ieškoti Vokietijoje“, – kalbėjo jis.

Dėl šaltos praėjusios žiemos daugiausia vaismedžių iššalo Šiaurės Lietuvoje – Pasvalio, Biržų, Panevėžio, Radviliškio, Anykščių rajonuose.

Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, šiemet, lyginant su praėjusiais metais, obelų sodų plotas sumažėjo 47,43 ha iki 4,561 tūkst. ha. Obuolius šiemet augino 39 ūkiai ir 2,655 tūkst. ūkininkų.

Naujausi straipsniai

Regioną apgaubus toksiškam smogui, Indonezijoje nuo gaisrų išgelbėta dešimtys orangutanų

AFP-BNS Pastarosiomis savaitėmis nuo Indonezijoje siautėjančių miškų gaisrų, visą regioną apgaubus toksiškam smogui, buvo išgelbėta...

Rengiamas planas, kaip pagerinti vieno didžiausių šalyje Margupio kadagyno būklę

BNS Siekiama atkurti labiausiai pažeistas vieno didžiausių ir gražiausių Lietuvoje Margupio kadagyno Jurbarko rajone vietas...

Iš Venecijos į Vilnių – T. Tamošaičio filmo „Gėdos akys“ premjera Lietuvoje

Pranešimas spaudai Animacinis virtualiosios realybės filmas, kurį režisavo Tomas Tamošaitis, rugsėjį buvo pristatytas Venecijos kino...

Pasaką mažiesiems kurianti režisierė Justina Jukonytė: „Žmogus gali iš tiesų praregėti tik tada, kai yra jautrus“

Pranešimas spaudai Plokšti, šviesūs, tarsi ranka nupiešti ponios Majer namai spalio 17 ir 18 dienomis...

Daugiau

Regioną apgaubus toksiškam smogui, Indonezijoje nuo gaisrų išgelbėta dešimtys orangutanų

AFP-BNS Pastarosiomis savaitėmis nuo Indonezijoje siautėjančių miškų gaisrų, visą regioną apgaubus toksiškam smogui, buvo išgelbėta...

Rengiamas planas, kaip pagerinti vieno didžiausių šalyje Margupio kadagyno būklę

BNS Siekiama atkurti labiausiai pažeistas vieno didžiausių ir gražiausių Lietuvoje Margupio kadagyno Jurbarko rajone vietas...

Iš Venecijos į Vilnių – T. Tamošaičio filmo „Gėdos akys“ premjera Lietuvoje

Pranešimas spaudai Animacinis virtualiosios realybės filmas, kurį režisavo Tomas Tamošaitis, rugsėjį buvo pristatytas Venecijos kino...