Recenziją parengė Kristupas Ališauskas
Ateities praeitis. Skamba įdomiai. Skamba catchy. Parodos pavadinimas ir lūkesčiai, žinant G. Arošiaus ankstesnius darbus, sukelia utopinius vaizdus, kurie nukelia į du tūkstančiai – kažkeli šimtai – kažkelintus metus, kai žmonės gyvens dabartinei sąmonei suvokiamuose namuose – statiniuose, tačiau žemės peizažas bus stipriai pakitęs ir primenantis mokslinės fantastikos kiną. Naujausios technologijos, pažanga ir galiausiai susinaikinimas – pasaulinis karas (o gal pasauliniai žvaigždžių karai?) užklups žemę ir pakeis mūsų mylimą mėlynąją planetą negrįžtamai. Spalvos išnyks liks tik vėlaus vakaro mėlynas dangus, ozono sluoksnis pranyks, arba evoliucionuos, žemės atmosferoje turbūt nebeliks deguonies, žmonės apsigyvens po žeme, o galbūt galės levituoti žemės paviršiuje su kosminiais skafandrais, tarsi mėnulyje? G. Arošiaus darbai kalba apie pesimistinį ateities vaizdą. Menininkas į mokslo pažangą žiūri skeptiškai. Juk istorija mus moko apie technologijų pažangą ir kaip inovatyviai jos vėliau pritaikomos ne žmogaus labui, bet atvirkščiai.
Antrojoje salėje – raiškaus braižo G. Arošiaus peizažai ir naminiai augalai. Ir vėl juodu celofanu apvyniotuose vazonuose. Dalis paveikslų eksponuota Klaipėdoje, bet praėjusiais metais autorius kvietė juos žiūrėti neono blyškioje šviesoje: į pagalbą buvo pasitelkiami maži žibintuvėliai. Minimali spalvų paletė ir kieta toninė sąranga leido menininkui eksperimentuoti su paveikslų apšvietimu. Tačiau čia, Vilniuje, G. Arošiaus paveikslai eksponuojami natūralioje šviesoje, atskleidžia tapytojo pakitusį požiūrį į vaizduojamus objektus/subjektus. Paveiksluose objektai skendi tuščiame, išvalytame peizaže. Ore tvyro tyla, niekas nejuda, išskyrus šviesą. Ji virpa ore, atsispindi vandenyje, daikto paviršiuje arba švyti iš daikto. Ankstesnėje kūryboje G. Arošius koncetravosi labiau į vaizduojamo objekto daiktiškumą (jo fizines savybes), tapydavo daiktus, skendinčius prieblandoje, o šviesa juos tik švelniai apibrėždavo žiūrovui. Dabar tapytojo paveiksluose atsirado ir atskiri šviesos šaltiniai – daiktai, kurie patys skleidžia šviesą. Tačiau jų šviesa aitri, vibruojanti; ji suardo švytinčių daiktų siluetus kaip Georges de la Tur paveiksluose. Apšviečia ir orą, tvyrantį aplink juos. Tai tarsi padidina paslaptį, kuri visada šalia, kai žiūri į G. Arošiaus paveikslus. O autorių priartina prie tapybinių kontekstų.
Lietuvos meno lauke Gyčio Arošiaus vizija artima Algimanto Kuro peizažams, su sprogstančiom bombom vakaro žaroje; pesimistinis požiūris į dabartį (A. Kuro atveju) ir ateitį (G. Arošiaus kūryboje) bei melancholiška nostalgija praėjusiam laikui, kupinam entuziastingo optimizmo, persmelkia abiejų menininkų kūrybą. Gyčio Arošiaus vaizduojami objektai – architektūros statiniai, moksliniai laimėjimai, pastatų statybos procesas ar jų sunaikinimas – visa tai žymi žmogaus desperatiškus bandymus įteisinti savo trumpą egzistenciją šioje Žemėje, kur galiausiai viskas vistiek išnyks kaip dulkės. Galbūt šviesa arba gebėjimas sukurti šviesą yra didžiausias laimėjimas šio menininko pasaulyje? Augalai abiejose salėse tarsi simbolizuoja žmonių išnykimą ir Žemės išsivalymą. Šios postapokaliptinės nuotaikos vakarietiškoje visuomenėje juntamos jau kurį laiką – gamtosaugininkų protestai, pasaulio lyderių konferencijos klimato klausimais ir jų pažadai neteikia daug vilties. O ką kalbėti apie populiariąją kultūrą? Žiemą išleistas serialas The Last of Us (2023 metai), kuriame rodomas alternatyvus šių laikų Žemės paveikslas, popandeminis zombių apokalipsės paveiktas pasaulis, kur žmonės kovoja tarpusavyje dėl išlikimo.
Po parodos apima jausmas, tarsi pažiūrėjus kokį nors melancholišką postapokaliptinį, futuristinį filmą, pavyzdžiui Blade Runner 2049 (rež. Denis Villeneuve, 2017 metai) arba minėtą serialą The Last of Us. Ateities vizija yra beveik aiški – Žemė turėtų pakisti negrįžtamai, tačiau neaišku ar žmonės joje liks, ar ne. Apima bittersweet jausmas. Gal mums ir lemta susinaikinti? Arba iškeliauti iš Žemės į kitą planetą? Ir gal tai ir yra laiminga pabaiga, kurios mes nenorime pripažinti?
Gyčio Arošiaus paroda „Ateities praeitis“ Vilniaus „Vartų“ galerijoje iki gegužės 26 dienos.
