BNS

Šiais metais Lietuva turėtų sulaukti pirmosios raketinės artilerijos sistemos HIMARS baterijos ir naujos NASAMS baterijos, trumpojo nuotolio radarų „Girraffe“ bei pirmųjų pasyvių radarų „TwinWis“, antradienį pranešė Krašto apsaugos ministerija.

Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas antradienį Valstybės gynimo tarybai (VGT) pristatė pažangą vystant nacionalinę diviziją ir Baltijos gynybos liniją.

„Nuo priimto sprendimo vystyti diviziją Krašto apsaugos ministerija spartina svarbiausius projektus, skirtus kovinei galiai didinti. Perkami tankai „Leopard“, haubicos „Caesar“, prieštankinės sistemos „Spike“ ir „Javelin“, daug dėmesio skiriama ir oro gynybai, kuri yra svarbi divizijos pajėgumų dalis“, – teigė ministras.

Anot jo, dar šiemet į Lietuvą atkeliaus raketinės artilerijos sistemos HIMARS pirmoji baterija, dar viena vidutinio nuotolio oro gynybos sistemos NASAMS baterija, numatytos lėšos mobilioms trumpojo nuotolio oro gynybos sistemoms „Mshorad“.

„Taip pat intensyviai vystysime bepiločių orlaivių, kovos su bepiločiais orlaiviais sistemų ir artilerinių radarų pajėgumus“, – teigė R. Kaunas.

Šiais metais į antidronines sistemas numatyta investuoti daugiau kaip 200 mln. eurų.

Pavasarį planuojama pristatyti pirmuosius „Girrafe“ trumpojo nuotolio radarus, šiais metais Lietuvos kariuomenę turėtų pasiekti ir pirmieji pasyvūs radarai „TwinWis“.

KAM duomenimis, ginkluotės ir karinės technikos įsigijimams 2026 metų gynybos biudžete numatyti 2 mlrd. eurų.

Antradienį VGT taip pat pristatyta Baltijos gynybos linijos projekto įgyvendinimo eiga.

Lietuvoje ruošiamasi sistemingam kliūčių išdėstymui trimis ešelonais, stiprinant natūralias, inžinerines ir technines kliūtis bei integruojant jas į nacionalinius ir NATO gynybos planus.

Iki 2030 metų planuojama plėsti inžinerinių parkų tinklą, parengti kelių ir tiltų blokavimo infrastruktūrą, atkurti pelkes, atstatyti melioracijos griovius, įrengti ugniavietes, formuoti servitutus pasienio ruože ir kt.

Taip pat stiprinamos minų atsargos ir planuojamas priešpėstinių ir jūrinių minų įsigijimas, Klaipėdos jūrų uosto blokavimo priemonės, kovos su dronais pajėgumų plėtra sienos gynybai stiprinti.

Krašto apsaugai Lietuva šiais metais yra numačiusi skirti 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto siekiantį finansavimą.