BNS

Lietuvoje atlikto bandomojo tyrimo rezultatai rodo, kad ankstyva plaučių vėžio patikros programa per penkerius metus galėtų sumažinti mirtingumą, sutaupyti apie 25 mln. eurų valstybės lėšų.

Tokias išvadas Tarptautinės vėžio žinomumo dienos proga trečiadienį surengtoje konferencijoje pristatė Vilniaus universiteto Santaros klinikų Pulmonologijos centro vadovas, profesorius Edvardas Danila.

„Biudžete (valstybė – BNS) per penkerius metus sutaupytų 25 milijonus, tai nebūtų naštos biudžetui jokios. Kaip tai įmanoma, turbūt natūraliai kyla klausimas. Dėl aptiktų ligų – ne tiktai plaučių vėžio, bet ir kitų ligų maždaug kas penktam žmogui, kurių raidą galima sustabdyti arba net visiškai išvengti“, – teigė E. Danila.

„Per tą laikotarpį būtų išgelbėta 310 žmonių, kurie išvengtų priešlaikinės mirties. (…) Tai mes tais rezultatais džiaugiamės ir, galų gale, jau atėjo laikas priimti tą sprendimą, kuris jau priklauso ne nuo mūsų, o nuo sveikatos politikų sprendimų priėmimo“, – pabrėžė jis.

Anot profesoriaus, Seime pristatyti tyrimo rezultatai sulaukė palankaus įvertinimo, tačiau kartu buvo išreikštos abejonės dėl galimų tokios programos finansinių kaštų valstybei.

„Mes tuos duomenis pristatėme Lietuvos Seime. Tie duomenys buvo, aišku, labai maloniai priimti, bet pasakyta, kad galbūt labai labai visa tai gali brangiai kainuoti šaliai“, – sakė jis.

Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) direktorės Neringos Čiakienės teigimu, diskusija vyksta ne tik dėl finansavimo, bet ir žmogiškųjų resursų.

„Diskusija vyksta ir dėl to, ar ne per daug kainuos žmogiškųjų resursų, nes dabar yra pasitelkiamas dirbtinis intelektas, tačiau labai reikia ir didelio gydytojo radiologo įsiterpimo. Ir jeigu tai būtų paleista nacionaliniu mastu, tai kainuotų labai daug darbo laiko, ir tada galbūt nukentėtų kitos terapinės sritys“, – kalbėjo N. Čiakienė.

Pasak E. Danilos, dalyvauti šiame tyrime sutiko 76 proc. pakviestų asmenų ir tai viršijo tarptautinius dalyvavimo rodiklius.

Tyrimo metu nustatytas vienas plaučių vėžio atvejis ir 14 ankstyvų įtartinų židinių, iš kurių aštuoni – nerūkantiems asmenims. Be to, 18 proc. tiriamųjų aptiktos kitos kliniškai reikšmingos ligos, apie kurias pacientai anksčiau nežinojo.

POLA direktorės teigimu, Lietuvoje, nepaisant daugiau nei 20 metų vykdomų prevencinių programų, didžioji dalis onkologinių ligų vis dar nustatoma trečioje ar ketvirtoje stadijoje, todėl dalyvavimas ankstyvosios diagnostikos programose yra veiksmingas.