BNS/Ingrida Steniulienė

Kelmės rajone esančio Tytuvėnų bernardinų vienuolyno ansamblio statybos darbų rangovė „Agromena lt“ ir techninę priežiūrą vykdęs Kultūros infrastruktūros centras, dėl kurių darbuotojų kaltės vienuolyne ir bažnyčioje 2012 metais kilo didelis gaisras, šiuos pastatus apdraudusiai draudimo bendrovei turės sumokėti daugiau kaip 610 tūkst. eurų.

Taip ketvirtadienį nusprendė Lietuvos apeliacinis teismas. Pirmos instancijos teismas buvo priteisęs perpus mažesnę sumą – per 327 tūkst. eurų.

Kaip pranešė Lietuvos apeliacinis teismas, draudimo bendrovės „Gjensidige“ prašymas tenkintas iš dalies, ji prašė priteisti beveik 900 tūkst. eurų.

Gaisras vienuolyne kilo dėl minėtų įmonių netinkamai atliktų veiksmų projektuojant, montuojant dūmtraukį, netinkamai atliekant statybos techninę priežiūrą ir vėliau išplito į bažnyčios pastatą. Prie nelaimės prisidėjo ir Tytuvėnų piligrimų centro vadovo netinkamas pareigų vykdymas – jis atjungė vienuolyne suveikusią priešgaisrinę signalizaciją, ją perkrovė ir nepatikrino, kodėl ši suveikė.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad tiek Kultūros infrastruktūros centro ir bendrovės „Agromena lt“ netinkamai atlikti veiksmai, tiek signalizaciją išjungusio Tytuvėnų piligrimų centro vadovo elgesys nulėmė, kad gaisras kilo ir vienuolyno pastate, ir bažnyčioje, tačiau šių subjektų atsakomybė dėl padarytos žalos yra skirtinga.

Teisėjų kolegijos vertinimu, „Agromena lt“ ir Kultūros infrastruktūros centras turi solidariai atlyginti „Gjensidige“ 70 proc. visos už draudžiamąjį įvykį išmokėtos sumos, o Tytuvėnų piligrimų centras – 30 procentų.

Ši Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje įsiteisėjo jos priėmimo dieną, tačiau per tris mėnesius gali būti skundžiama Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Per gaisrą 2012 metų sausį sunaikinti bei sugadinti Tytuvėnų bernardinų vienuolyno ekspozicijos patalpoje buvę 60 eksponatų – meno ir kultūros vertybių, nukentėjo vienuolyno pastatas.

Tuomet padaryta 1,8 mln. eurų žala, sunaikintos ir sugadintos reikšmingos kultūros vertybės.

Tuomečiam Tytuvėnų piligrimų centras vadovui taikyta ir baudžiamoji atsakomybė – jis buvo nuteistas už tai, kad išjungė signalizaciją ir taip prisidėjo prie gaisro išplitimo. Kiti asmenys – statinio techninis prižiūrėtojas, statybų vadovas, projekto vadovas ir projekto vykdymo priežiūros vadovas – baudžiamosios atsakomybės išvengė, suėjus  senaties terminui.

Po 2017 metų gruodį priimto Aukščiausiojo Teismo sprendimo kaltu dėl gaisro pripažintas buvęs Tytuvėnų piligrimų centro vadovas Pranas Jurkaitis. Jam skirta vienų metų laisvės atėmimo bausmė, vykdymą atidedant pusantrų metų.