Gruodžio 17 d. Bažnytinio paveldo muziejus Vilniaus katedros varpinėje atidaro Barboros Radvilaitės 500-osioms gimimo metinėms skirtą parodą „Barbora etc.“. Parodos pavadinimą įkvėpė valdovės laiškai artimiesiems. Juose Lenkijos karalienė ir Lietuvos didžioji kunigaikštienė dažnai pasirašydavo ne priderančia iškilminga forma, bet paprastai: „Barbora etc.“. Tai paskatino parodoje lankytojams suteikti galimybę iš naujo atrasti itin populiarią istorijos figūrą, paraginti į ją pažvelgti ne per gerai žinomą meilės istorijos su Žygimantu Augustu naratyvą, bet pasitelkus žaidimo formą per lytėjimą ir uoslę pažinti įvairius pačios Barboros asmenybės, jos kasdienio gyvenimo aspektus – nuo sveikatos, mitybos iki garderobo, raštingumo ir geografijos.
Bene garsiausios Lietuvos istorijoje moters gyvenimą parodoje pristato stilizuota komoda. Dvidešimt keturi stalčiai parodys perlus ir drabužių audinius, galėjusius puošti valdovę, leis pauostyti jai ruoštas vaistines, kvapiąsias medžiagas, patyrinėti, kaip jos epochos žmonės rūpinosi burnos higiena. Skaitydami laiškus, lankytojai galės pasvarstyti, koks galėjo būti karalienės būdas, kam ji atskleisdavo savo rūpesčius ir norus, kokį skanumyną ypač mėgo. Galės pasiimti nuo XVI amžiaus žinomą jo receptą ir Kalėdų laikotarpiu galbūt net pasigaminti skanėstą namuose.
Barbora Radvilaitė, manoma, gimė 1522 m. gruodžio 6 dieną. Užaugusi Vilniuje, ji 1543 m. šiame mieste užmezgė romaną su paskutiniu Jogailaičių dinastijos valdovu Žygimantu Augustu. 1547 m. pora slaptai susituokė, tačiau valdovo santuoka su ne iš karališkosios dinastijos kilusia moterimi sukėlė jo motinos Bonos Sforcos nepasitenkinimą ir didžiulį skandalą Lenkijos politinio elito gretose. Kelerius metus Žygimantas Augustas atkakliai siekė gauti kilmingųjų leidimą pripažinti Barborą Radvilaitę karaliene, tačiau Lenkijos valdove ji karūnuota Vavelyje tik 1550 m. gruodį. Barboros sveikata sparčiai prastėjo – galutinai pasiligojusi, ji po pusmečio mirė Krokuvoje. Prieš mirtį karalienė išreiškė paskutinį norą – būti palaidota mylimame vaikystės ir jaunystės mieste, tad jos karstas pargabentas į gimtinę ir pastatytas Vilniaus katedros požemiuose.
Varpinė parodos vietai parinkta neatsitiktinai. Jau nuo mažens Barbora Radvilaitė girdėdavo katedros varpus, mat užaugo netoliese, šalia Neries stovėjusiuose Radvilų rūmuose. Vilniaus katedros varpinės varpai gaudė ir gedulingai procesijai atlydėjus valdovės kūną į paskutinio poilsio vietą. Ilgus amžius slėpti vienoje iš Katedros kriptų, palaikai atrasti tik 1931-aisiais. Vilniaus katedros požemiuose, Karališkajame mauzoliejuje, iki šių dienų tebesaugomi karalienės palaikai ir atminimas.
Barboros Radvilaitės karstas Karališkajame mauzoliejuje.
