Tie2.lt

Sauliaus Paukščio paroda VAIZDAI APLINK (fotografija)

 Rugsėjo 3–28 d.

Parodos atidarymas rugsėjo 3 d. 17 val.

Paroda skirta autoriaus 60 metų sukakčiai paminėti.

Parodą sudaro dvi dalys:

Pirmoje parodos dalyje autorius pateikia savotišką alchemišką laiko mašinos modelį – vaizduose persipynusi praeitis ir dabartis konstruoja unikalų vaizdą, kuris turi ir istorinio vyksmo užtaisą, ir fotografijai būdingą laiko akimirkos įamžinimo momentą. Vilniaus miesto architektūros vaizdai, kuriuose matome viduramžius menančius pastatus, ir šiuolaikinį miestą fiksuojančios panoramos spausdintos dar XIX amžiuje patentuota Van Dyke fotografine technika. Spauda tokia pat, kaip prieš 100 metų, kiekvienas atspaudas yra vienetinis, o popieriaus faktūra priartina vaizdą prie grafikos lakšto.

Saulius Paukštys siūlo žiūrovui patyrinėti ir pasigrožėti fotografijų atspaudais, nukeliančiais žiūrovą šimtu metų atgal, ir tuo pačiu paieškoti šifro, atskleidžiančio modernaus meno žavesį.

Antroji parodos dalis – „Vilniaus kaleidoskopai“ – interpretuoja fotografiją šiuolaikinėmis grafinio vaizdo konstravimo priemonėmis.

Pastaraisiais metais istorinio Vilniaus, jo senųjų priemiesčių gyvenimas keičiasi labai greitai. Miesto architektūra ir faktūros kinta, atsiranda naujos struktūros. Senieji pastatai, senamiesčio kvartalai, bažnyčių bokštai, tradicinio, įprasto Vilniaus peizažo herojai vis dažniau pasipildo naujais, moderniais siluetais. Stebėdamas ir tyrinėdamas naująjį miesto peizažą, Saulius Paukštys nuošaliau nuo centrinių senamiesčio gatvių, toliau nuo turistinių takų, Vilniaus senamiesčio kertelėse ieško pastatų, kurių paprastumas ir funkcionalumas liudija jų ilgaamžiškumą. Jie nepakito daugiau nei 100 metų.

Autoriui įdomūs paprastų miestiečių kvartalai, gyvenamoji infrastruktūra, inžineriniai įrenginiai, mažoji architektūra, medžiagiškumas, paviršių faktūros, spalvos. Iš miesto centro pasitraukus gamykloms, kurios čia veikė dešimtmečius, Vilniaus senamiestis, o ypač jo pakraščiai, ilgus metus tapo apleista periferija. Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe ir Europos Sąjungos nare per keliolika metų įvyko dideli atsinaujinimo procesai. Sovietinės gamyklos virto puošniais gyvenamaisiais kvartalais, miestas plečiasi ir keičiasi mūsų akyse. Peržvelgus parodoje eksponuojamą Sauliaus Paukščio fotografijų kolekciją, nejučiomis apima nuojauta, kad šie kaleidoskopų fragmentai rytoj bus dar kitokie.

Gusto Jagmino paroda IŠ RAUGYKLOS GATVĖS  (tapyba)

Rugsėjo 3–28 d.
Parodos atidarymas – rugsėjo 3 d. 18 val.

Autorius apie parodą:

„Tapybos dirbtuvė Raugyklos gatvėje – erdvė, į kurią patenku tik po dienos darbų, pavakarį ar vakare ir eilinę darbo dieną pabaigiu tapybos seansu. Čia esu įsikūręs jau keletą metų ir nūnai pastebiu dirbtuvės paveiktų pokyčių tapyboje. Tikslingai stengiuosi visus darbus užbaigti per vieną seansą. Pro langus į senamiesčio stogus sklinda nuostabi šviesa, todėl skubu suspėti iki saulėlydžio. Tokie seansai įvyksta bene kasdien, besidalydamas jų rezultatais socialiniuose tinkluose pridedu žymę #dienotepis, kas meta aliuziją į tapybinį dienoraštį. Išties vedu tapybinius dienoraščius, bet juos tapau knygomis ir kartais eksponuoju parodose. Tačiau šį kartą parodoje tokių knygų nėra, čia eksponuoju molbertinius tapinius – alla prima blyksnius iš Raugyklos gatvės“.

APIE GUSTĄ JAGMINĄ

Gustas Jagminas (g. 1979) Vilniaus dailės akademijoje baigė tapybos magistro studijas, yra Lietuvos dailininkų sąjungos narys, dėsto Alytaus dailės mokykloje. G. Jagmino tapyba jam atstovaujančios Vilniaus miesto galerijos „Meno niša“ jau sėkmingai pristatyta tarptautinėse meno mugėse, menininkas yra dalyvavęs per 30 grupinių parodų.

Menininkas tapybos mokėsi pas A. Šaltenį, H. Čerapą, R. Nemeikšį, jo emocinga ir nuoširdi tapyba kelia asociacijų su R. P. Vaitiekūno peizažais, formatai, koloritas artimas Inos Budrytės kūriniams. Gustas neslepia žavėjimosi lietuvių tapytojais, aktyviai dalyvauja šiandieniuose meno procesuose, parodose, rašo. Menotyrininkas Viktoras Liutkus tai apibūdina kaip menininko dialogą su žiūrovu, meno kritika ir kolegomis. G. Jagmino kūryboje dominuoja abstrakcija, kurdamas jis remiasi gamta, patirtimi, stebėjimu. Neieško pigaus komercinio rezultato, moka analizuoti natūrą, ją dekonstruoti ir konstruoti.

Parodos rengėja – Vilniaus miesto galerija „Meno niša“